Sukeitimo teorijos aspektai
Yra keletas sukeitimo teorijos aspektų, nuo kurių priklauso sprendimų priėmimo būdai.
Tikslai ar priemonės yra sprendimų varomojo jėga?
Priimant sprendimus kartais svarbu tikslais, o kartais – priemonės. Kartais veikla pradedama dėl to, kad yra reikalingos arba vertingos pačios priemonės tikslui pasiekti. Kartais tikslo gali net nebūti; ta veikla gali būti tiesiog kažkokio proceso dalis.
[term_blocks]Kai kurių sprendimų imamasi tik dėl to, kad patrauklus pats tikslas, net jei priemonės ir nėra malonios. Todėl suvokimas, kas yra svarbiau – tikslai ar priemonės – padės pasirinkti geriausią alternatyvą ar sprendimą.
Paklusti ar maištauti?
Taisyklės išryškina kontrastą tarp paklusimo ir maištavimo ar nuginčijimo. Todėl sprendimo įvertinimas šiais požiūriais gali padėti pasirinkti sprendimus. Ar reikia elgtis apdariai ir paklusti, o galbūt jūs turėtumėte ieškoti naujų radikalių alternatyvų?
Gali kilti didžiulis nusivylimas, nes paklusdami mes galime jaustis pernelyg suvaržyti, kai maištaudami trokšime keistis ir būti kitokie. Todėl tokioje situacijoje turite nuspręsti, kuri motyvacinė būsena gali būti efektyviausia renkantis sprendimą.
Ar reikia kontrolės?
Įgyvendinimo sritis išryškina du iš esmės skirtingus sąveikos aspektus. Profesionalumas yra visiškai susijęs su galia: atsakingumu, galimybe laimėti, jaustis stipriam.
Jausmai, priešingai, yra susiję su rūpinimusi, kur svarbiausia – draugiškumas ir jautrumas. Labai svarbu suprasti, kuri būsena tinkamiausia priimant sėkmingą sprendimą, ir į tą būseną įsijausti.
[quote align=“right“]Gali kilti didžiulis nusivylimas, nes paklusdami mes galime jaustis pernelyg suvaržyti, kai maištaudami trokšime keistis ir būti kitokie. Todėl tokioje situacijoje turite nuspręsti, kuri motyvacinė būsena gali būti efektyviausia renkantis sprendimą.[/quote]Kiek svarbūs santykiai?
Veiksmo rezultatas pirmiausia yra vertinamas pagal tai, kaip jis paveikia žmogų, o motyvacinė būsena yra orientuota į save. Rezultatas pirmiausia yra vertinamas pagal tai, kaip jis paveiks kurią nors situaciją arba kitą žmogų, o motyvacinė būsena yra orientuota į kitus.
Kartais naudos duoda vidinė nuojauta – kai sprendžia savimi pasitikintys arba gebantys veikti asmenys. Kartais reikia bendrauti, bendradarbiauti, siekti požiūrių, idėjų bendrumo ir atsidavimo. Labai svarbu suprasti, kuris modelis yra efektyviausias ir tinkamiausias.
Styvas Karteris teigia:
„Mes visą gyvenimą praleidžiame tarp šių skirtingų motyvacinių būsenų ar stilių, kurdami nuolat besikeičiančius būsenų derinių kaleidoskopus. Kai žmogus pakeičia vieną būseną į jos priešingybę, viskas įvyksta labai netikėtai. Tai nėra nuoseklus procesas, o toks, kuris užbaigiamas nedelsiant.“
Dauguma žmonių gebėjimą atpažinti šį nuolatinį savo ir kito žmogaus būsenų kismą laiko vis naudingesniu, formuluojant ir įgyvendinant sprendimus.