Finansai
Aplinkosauginiai ir socialiniai klausimai
Rodžeris Krou (Roger Crow) žurnale “FT Management“ publikuotame straipsnyje apibrėžia šiuos pagrindinius socialinės atsakomybės indikatorius:
[term_blocks]
Rašant šią knygą, nuomonės dėl finansinės perspektyvos buvo pasidalijusios. Kai kurie žmonės mano, jog visa tai yra susiję su pelningumu, tiek kiek gera aplinkosauginė ir socialinė programa prisideda prie teigiamos finansinės verslo plėtros (žr. subalansuotus veiklos rodiklius).
[quote align=“right“]Kompanijos, kurios ignoruoja savo atsakomybę vienoje trejopos galutinio pelningumo eilutė srityje, rizikuoja pritraukti neigiamų pasekmių turėsiančią reklamą, kuri gali sukelti daug žalos jų prekių ženklams.[/quote]Kiti ginčija, jog tai yra susiję su koncentravimusi į ilgalaikį finansinį augimą “ketvirtinio kapitalizmo“ sąskaita, kas savo ruožtu padės padės sutelkti dėmesį į dvi kitas sritis, t.y. aplinkosauginę ir socialinę. Kai “trijų parametrų (ekonominio, socialinio ir aplinkosauginio) galutinio pelningumo eiltuė“ yra taikoma tautoms (ir tai buvo pradinis šios koncepcijos sumanymas), finansinė perspektyva yra naudojama nagrinėti tokiems klausimams kaip užsienio pagalbos ir pajamų paskirstymo politika. Šie išsišakojimai tampa neišreikšti tada, kai modelis yra taikomas verslui.
Yra daug požymių, kad komerciniu požiūriu subalansuota plėtra ir su ja susiję klausimai kompanijoms ir organizacijoms tampa vis svarbesni. Akivaizdus to ženklas yra dėmesys, kurį šiems klausimams skiria visuomenė ir žiniasklaida. Kompanijos, kurios ignoruoja savo atsakomybę vienoje trejopos galutinio pelningumo eilutė srityje, rizikuoja pritraukti neigiamų pasekmių turėsiančią reklamą, kuri gali sukelti daug žalos jų prekių ženklams.
Tyrimai su kompanijų darbuotojais parodė, kad organiacijos etiniai standartai jiems yra svarbūs: aukšti standartai žengia koja kojon su pasididžiavimu vadovybe ir visa organizacija. Gera reputacija taip pat gali pagerinti kompanijos galimybes pritraukti reikiamus žmones. Kita vertus, esama pavojaus, kad pelno siekiančios kompanijos gali naudoti subalansuotos plėtros koncepciją grynai kaip rinkodaros priemonę. Kai organizacijos užmiršta savo pažadus, etikos kodeksai ir kiti korporacinės politikos dokumentai gali padaryti meškos paslaugą.
Priminsime, kad politika apie, tarkim, lygias galimybes ar bioįvairovę, kuri buvo skelbta žiniasklaidoje, yra ne kas kita kaip kvietimas žurnalistams ir kitiems suinteresuotiems žmonėms sužinoti, kokia yra tikroji padėtis. Kai korporaciniai teiginiai nėra gerai pagrįsti, bet kokie sumanyti rinkodaros veiksmai procesą sustabdo. Kompanija gali sėkmingai dirbti su subalansuotos plėtros klausimais tik tada, kai iš tikrųjų nori turėti gerą reputaciją savo viduje, regiono mastu, nacionaliniame ir globaliame lygmenyje.