Dažniausiai gerai organizuotos funkcijos laipsniškai virsta verslo vienetais. Kompanija gali suprasti, kad jos IT funkcijos yra labai ištobulintos, ir šioje srityje ji teikia rinkoje tuo metu nesančias paslaugas, kurios gali jai sukurti verslo potencialą.
Pastaraisiais metais išryškėjusi paslaugų nuomos (angl. “outsourcing“) tendencija reiškė, jog daugelį vidinių funkcijų perėmė išorinės įmonės, kurioms tokios funkcijos yra jų pagrindinė veikla. Toks buvo ir, pavyzdžiui, “Ericsson“ kompanijos atvejis su informacinių technologijų veikla. Arba atliekama funkcija turi būti įforminama kaip atskira veikla ir vykdoma atskiro kompanijos verslo vieneto, kaip tai atsitiko “Volvo“ kompanijoje.
[term_blocks]Vidinių funkcinių vienetų savarankiškumas paprastai įforminamas dėl šių motyvų:
- Funkcija turi daug išorinių tiekimo kanalų.
- Tai atliekama dar prieš lemiamą žingsnį.
- Funkcija yra suvokiama kaip neveiksminga, ir organizacija gali (arba nori) pirkti atitinkamas paslaugas išorinėje rinkoje.
- Pagrindinė veikla ribojama, tačiau to galima išvengti įkūrus atskirą kompaniją.
- Taktinis manevras, derantis su profesinėmis sąjungomis.
- Asmeninės ambicijos ir prestižas: kažkas nori būti ne departamento vadovas, o vadovaujantysis direktorius. Tai gali atrodyti banalu, tačiau to nederėtų ignoruoti kaip galimo motyvo.
- Funkciją atliekantys bendradarbiai jaučia, kad jiems nėra sudaryta pakankamai sąlygų tobulėti arba kad organizacija nevertina jų darbo taip, kaip jie to nusipelno.
Galbūt paprasčiausias būdas padidinti savo kompanijos viduje atliekamų funkcijų efektyvumą yra leisti joms konkuruoti su tais rinkos dalyviais, kurie panašiomis aplinkybėmis veikia išorinėje rinkoje, atlikdami savo organizacijų užsakymus. Kai taip atsitinka, vadovybė turi savęs paklausti, kodėl nagrinėjamas verslo vienetas turi ir toliau vykdyti vidines funkcijas.
Daugiau informacijos apie tai – “Strategija“ ir “Strateginis procesas“.