Decentralizacijos procesas vyksta beveik visame pasaulyje – ir verslo struktūrose, ir viešojo administravimo, ir nesiekiančiose pelno organizacijose.
Dažnai šio proceso tikslas yra padaryti veiklą efektyvesnę, naudojantis žmonių intelektu taip, kad būtų didinamas organizacijos patyrimo bankas. Kitas svarbus tikslas yra perkelti atsakomybę dėl sprendimų, kurie yra glaudžiai susiję su klientais ir rinka, į tų žmonių, kurie juos pažįsta geriausiai, rankas.
Decentralizaciją skatina trys pagrindiniai motyvai:
[term_blocks]- Organizacijos tampa labiau orientuotos į rinką ir tokiu būdu efektyvesnės žmonių, kuriems jos tarnauja, atžvilgiu.
- Žmonės jaučiasi labiau įtraukti, o tai skatina motyvaciją, verslumo dvasią ir pasitenkinimą darbu.
- Žmonės nenori, kad jiems visur įsakinėtų; jie nori būti savo pačių sprendimų šeimininkai.
Klestėjimo laikais decentralizacija yra pageidautinas ir vadovybei, ir darbuotojams. Kai sėkmė garantuota, lengva imtis deleguotos atsakomybės. Tačiau nepalankiais laikotarpiais decentralizacija nėra tokia paprasta. Žmonėms sunku mažinti gamybos apimtis, pajėgumus ir atleisti iš darbo kolegas. Be to, nėra malonu imtis atsakomybės už decentralizavimą, kai reikia daryti sunkius sprendimus sprendžiant produktyvumo klausimus (žr. “Efektyvumas“).
Gerais laikais sprendimai yra visų pirma susiję su plėtra ir kliento verte. Smukimo laikotarpiu tenka susiveržti diržus ir kęsti nepriteklius.
[quote align=“right“]Rutininį gamybinį darbą dabar daugiausia atlieka mašinos, o tai reiškia, jog didžioji mūsų darbo dalis darosi vis intelektualesnė. Žvelgiant iš valdymo perspektyvos, organizacijos paprasčiausiai tapo labiau orientuotos į klientą ir veiksmingesnės, o darbo aplinka suteikia darbuotojams daugiau pasitenkinimo darbu ir galimybių panaudoti savo kūrybingumą.[/quote]Dvidešimtojo amžiaus pradžioje žmonių darbiniame gyvenime vyko dramatiški pokyčiai. Kai Frederikas W. Teiloras (Fredric W. Taylor) kūrė teorijas apie mokslinį valdymą (žr. “Teilorizmas – mokslinis valdymas“), tik nepaprastai maža dalis naudingai dirbančių žmonių buvo kokiu nors būdu atsakinga už valdymą. Didžioji dirbančiųjų dalis daugiau ar mažiau dubliavo vieni kitų darbą ir neturėjo jokio poreikio ugdytis įgūdžių spręsti problemas ar priiminėti sprendimus.
Šiais laikais darbo sričių yra gerokai daugiau, ir padėtis skiriasi iš esmės. Šiais laikais didžiulis darbų skaičius yra susijęs su tam tikra atsakomybe, žmonės turi galvoti apie savo atliekamą darbą, iš daugelio reikalaujama vadybos įgūdžių, nepriklausomai nuo organizacijoje užimamų pareigų.
Rutininį gamybinį darbą dabar daugiausia atlieka mašinos, o tai reiškia, jog didžioji mūsų darbo dalis darosi vis intelektualesnė. Žvelgiant iš valdymo perspektyvos, organizacijos paprasčiausiai tapo labiau orientuotos į klientą ir veiksmingesnės, o darbo aplinka suteikia darbuotojams daugiau pasitenkinimo darbu ir galimybių panaudoti savo kūrybingumą.
Viena iš pagrindinių decentralizacijos priežasčių yra konkurencinis spaudimas, reiškiantis, kad klientai gali rinktis iš kelių gerų alternatyvų. Kai konkurentai didelio spaudimo nedaro, orientavimosi į rinką ir klientą poreikis yra ne toks akivaizdus. Korporacinį mąstymą galima palikti auščiausio lygio vadovybei, o likusioji organizacijos dalis gali ramiai vykdyti nurodymus. Tačiau kai konkurencinis spaudimas yra didelis, toks kompanijos valdymo būdas yra visiškai neveiksmingas.
Esminių sprendimų priėmimas yra per daug nutolinamas nuo klientų, kurie susiranda veiklesnių organizacijų, kurios greičiau reaguoja į jų poreikius. Taigi, decentralizavimas tampa savęs išsaugojimo ir konkurencinio gebėjimo klausimu. Tyrimai parodė, jog decentralizavimas yra labai pageidautinas didinant veiksmingumą, kai tai susiję su klientų naudingumu, bet gerokai mažiau efektyvus, kai tai susiję su sąnaudų dimensija.
Tai galima pastebėti organizacijose, kurios manė, kad būtina sumažinti savo sąnaudų lygius. Tokiu atveju aukščiausio lygio vadovybė perima kontrolę į savo rankas, ir decentralizavimas ima netekti prasmės. Žinoma, pasaulis nėra taip sutvarkytas, kad būtų vienintelė teisinga kryptis – centralizuoti ar decentralizuoti valdymą. Protingas požiūris būtų suformuoti balansą tarp dviejų priešingybių ir išnagrinėti visus aktualius veiksnius:
Centralizacija/decentralizacija:
- Bendrosios strategijos požiūriu, kokias esmines funkcijas reikėtų išlaikyti nesuskaldytas?
- Kokios funkcijos reikalauja vietinių iniciatyvų, kliento suvokiamos vertės ir variacijos?
- Kokie yra masto ekonomijos, t.y. “masto ir žinių“, pranašumai?
- Ko reikia organizacijos valdymui?
- Kokią įtaką organizacijos veiklos veiksmingumui daro mažo masto veiklos pranašumai?