Kiek verslininkas turi tapti politiku?

Paprastai "Verslas.in" portale nerasite straipsnių ar įžvalgų apie politiką, nebent tai susiję su verslu.. Pastarųjų dienų įvykis dėl buvusio Rusijos naftos magnato Michailo Chodorkovskio paleidimo įkvėpė tekstui apie tai, kiek verslininkas turi tapti politiku. Mūsų nuomone, turi tokiu tapti ir tampa - pateikiame to įrodymus ir iš Lietuviškos erdvės.

„Jau 200 metų ir Rusija, ir pasaulis žino, kad Rusija yra turtingiausia išteklių šalis ir kad iš tų išteklių ji anksčiau ar vėliau praturtės. Nepraturtėjo. Paprastas rusas buvo ir liko vienas vargingiausių europiečių“, – politikos apžvalgininkas, Egidijus Vareikis

Paprastai mūsų portale politikos apžvalgininkų citatų nepublikuojame. Tačiau pastarųjų dienų pasaulinis įvykis dėl buvusio naftos magnato ir turtingiausio Rusijos žmogaus Michailo Chodorkovskio paleidimo į laisvę privertė prisiminti gerbiamo Lietuvos diplomato bei politologo taiklius žodžius.

Tiesa, jog Rusija yra ištekliais turtinga šalis, tačiau tiesa ir tai, kad vidutinis Rusijos pilietis yra labai skurdus. Kodėl? Nes šalies oligarchija – Vladimiras Lisinas, Aleksėjus Mordašovas, Michailas Prochorovas, Vladimiras Potaninas ir daugelis kitų – pigiai privatizavo vertingus išteklių klodus ir „pasidarė“ daug rublių. Anksčiau tokiu pačiu keliu ėjo ir publikacijos herojus, Michailas Chodorkovskis.

Žinoma, vykdant veiklą tokiu stambiu mastu nuo politikos nepabėgsi. O Rusijoje, skirtingai nei daugelyje valstybių Vakaruose, didžiausią įtaką turi politikai (politikas?), o ne kapitalistai. Logiška, nes Rusija, lyginant su Vakarų valstybėmis, ir nėra tokia „kapitalistiška“. Tarkim, Jungtinėse Valstijose ir dabar manoma, kad šalies prezidentas Barakas Obama tėra sumanių JAV finansininkų „statytinis“.

Kita vertus, nuo politikos bėgti ir nereikia. Ambicingas verslininkas daro didžiulę įtaką savo šalyje (kartais ir už jos ribų), tad tampa neatsiejama visuomenės dalimi. Galiausiai, jeigu šalies ekonomika smunka, o ateitis miglota, verslininkas adaptuosis ir plėtrą nukreips į kitą šalį. Todėl vienas iš sprendimų – leisti jam tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką politiniams bei ekonominiams procesams.

[quote]Saudo Arabijoje nuo seno laikomasi principo, jog šalį turi valdyti turtingi vyrai. Kodėl? Ogi logiška – ant jų idėjų ir darbo laikosi pusė (jei ne daugiau) šalies ekonomikos. Būtent turtingiausi šalies vyrai (moterys, neįsižeiskite, tiesiog Saudo Arabijoje moterims vietos nėra) kuria tarptautinius verslus, tad daug komunikuoja ir su už šalies esančiomis verslo bei vyriausybinėmis organizacijomis.[/quote]

Tai vyksta ir Lietuvoje. Tarkim, kai kalba pakrypsta apie nekilnojamojo turto rinką – galimą kilimą, smukimą ar kita – žiniasklaidoje pasirodo „Hanner“ valdybos pirmininkas, Arvydas Avulis. Kai viešoje erdvėje svarstoma, kokią ekonominę naudą Lietuva gaus iš IT „startuolių“, savo nuomonę neabejotinai pasakys ir „GetJar“ įkūrėjas bei pagrindinis akcininkas, Ilja Laursas.

Tuo tarpu turtingoje Saudo Arabijoje nuo seno laikomasi principo, jog šalį turi valdyti turtingi vyrai. Kodėl? Ogi logiška – ant jų idėjų ir darbo laikosi pusė (jei ne daugiau) šalies ekonomikos. Būtent turtingiausi šalies vyrai (moterys, neįsižeiskite, tiesiog Saudo Arabijoje moterims vietos nėra) kuria tarptautinius verslus, tad daug komunikuoja ir su už šalies esančiomis verslo bei vyriausybinėmis organizacijomis.

Šis tekstas nėra buvusio Rusijos naftos magnato Michailo Chodorkovskio smerkimas, nors galbūt ir reikėtų tą daryti. Mus labiau domina klausimas, kiek verslininkas turi tapti politiku. Ir kalbant išimtinai apie šią temą, manome, jog Michailas Chodorkovskis elgėsi teisingai imdamas vadžias į savo rankas ir priimdamas – netiesiogiai, žinoma – tam tikrus politinius sprendimus.

[ipencil]