Dar 2009-ųjų liepą vykusiame „TED Global“ renginyje saviugdos knygų autorius Alain de Botton pasakė įspūdingą kalbą, kurioje pateikė savo (ne)sėkmės apibrėžimą. Jis verčia užduoti sunkius klausimus, antai, ar mes tikrai nusipelnėme savo sėkmės? Galbūt daug didesnę įtaką padarė atsitiktinumai, kurių sąmoningai nenorime pripažinti?
Pateikiame keletą citatų iš šios kalbos, o taip pat ir patį vaizdo įrašą, kuris „TED.com“ portale susilaukė daugiau nei 2,1 mln. peržiūrų:
Dažniausia šių laikų snobizmo rūšis yra darbo snobizmas. Jį galima pastebėti pirmosiomis vakarėlio minutėmis, kuomet jums užduoda tą įžymųjį šabloninį XXI-ojo amžiaus klausimą „Kuo jūs užsiimate?“ Ir priklausomai nuo to, kaip į jį atsakote, žmonės arba nepaprastai nudžiunga jus sutikę, arba pasižiūri į laikrodį, atsiprašo ir išeina.
Mes norime ne materialinių dalykų – mes norime atpildo. Iš čia kyla naujas požiūris į prabangos prekes. Kitą kartą, kai pamatysite ką nors vairuojant „Ferrari“, negalvokite: „Tas žmogus labai gobšus“. Galvokite: „Tas žmogus labai pažeidžiamas ir jam reikia meilės“. Kitaip tariant, jauskite užuojautą, o ne panieką.
Kuo žmonės panašesni – amžiumi, kilme, tapatybe, tuo didesnė pavydo grėsmė. Dėl ko, beje, niekam nevertėtų eiti į klasės susitikimą. Nes nėra stipresnio atskaitos taško už žmonės, su kuriais lankei mokyklą. Apskritai, šiuolaikinės visuomenės problema yra ta, jog visą pasaulį ji paverčia mokykla. Visi dėvi džinsus, visi vienodi. Ir vis dėlto, jie jie tokie nėra. Lygybės jausmas, susietas su ryškiomis nelygybėmis.
[ivideo]
