Kadangi tikri lyderiai pasižymi dorybingumu, o dorybė yra išsiugdomas įprotis, galime teigti, kad lyderiais tampama, ne gimstama. Lyderystė sietina su charakteriu, o ne temperamentu. Charakteris grūdinamas lavinantis, o temperamentas yra prigimtinis dalykas. Jis gali padėti ugdant vienas dorybes ir kliūdyti įgyjant kitas.
Jei iš prigimties esate veiklus, energingas žmogus, lengviau gali sektis ugdyti drąsos dorybę, tačiau drovuoliui tai gali būti tikras iššūkis. Tačiau būtent temperamento trūkumai yra paskata juos juos įveikti – tuomet jie taps moraline asmens stiprybe.
Dorybės paženklina temperamentą charakterio antspaudu (išvertus iš graikų kalbos žodis „charakteris“ reiškia „antspaudas“, „įspaudas“, „žymė“) ir temperamentas liaujasi mus valdęs. Nebūdami dorybingi, liksite savo temperamento vergais. Eskriva de Balageras rašė: „Nesakyk: „Toksai jau esu… Kaltas mano charakteris.“ Kaltas ne tavo charakterio trūkumas, o jo stoka.“
Paimk gyvenimą į savo rankas. Jei esi ūmus, ugdyk susivaldymo dorybę, jei lengvai pasiduodi lytiniam potraukiui, ugdyk tyrumą. Nebūk savo trūkumų vergas.
Žinok, kad dorybės keičia temperamentą. Impulsyvus žmogus, įkvėptas išminties dorybės, bus labiau apgalvojantis. Neryžtingas ir abejojantis žmogus, įkvėptas tos pačios dorybės, liausis delsęs ir ims veikti. Dorybės subalansuoja mūsų vidų ir padeda mums nenukrypti į kraštutinumus.
Taigi temperamentas nebūtinai yra kliūtis lyderystei. Tikroji kliūtis – minkštas charakteris. Tuomet pristingame moralinės energijos ir nesugebame būti lyderiai.
Šis tekstas yra paremtas Alexandre’o Havardo knyga „Dora lyderystė: asmenybės formavimo kelias“ (2014 m.), kurią Lietuvoje išleido „Katalikų pasaulio leidiniai“. Norėdami įsigyti šią knygą, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.
[ipencil]
