„Verslininkai nėra rizikos mėgėjai. Jie yra apskaičiuotos rizikos mėgėjai“, – tokiu pasakymu savo semestrus pradeda Bobsono koledžo profesorius, Leonardas C. Greenas. Būtent jis įvardijamas vienu geriausiu mokytoju verslumo (angl. entrepreneurship) tema.
76-erių Greenas nėra įprastas profesorius. Jis yra puikus derybininkas, vienu metu turėjęs akcijų trijose profesionalaus sporto komandose bei šunų ir kačių maisto kompanijos. Jis iki šiol aktyviai investuoja į internetinius startup’us. Taip pat jis sukūrė apskaitos bei vadybos konsultavimo įmonę „Green Group“.
Taigi, kai šis sako, jog sėkmingi verslininkai nėra rizikos mėgėjai, jis kalba iš patirties. „Skirtumas tarp rizikos mėgėjų ir apskaičiuotos rizikos mėgėjų yra skirtumas tarp žlugimo bei sėkmės“, – sako jis.
Sėkmingas verslininkas dar prieš imdamasis projekto išsiaiškina kaip galėtų sumažinti riziką su lig kiekvienu žengtu žingsniu. Jie taiko „daryk, mokykis, kurk, kartok“ (angl. act, learn, build, repeat) veiklos modelį. Link tikslo jie žengia smulkiais žingsneliais, siekdami neprarasti derybinio pranašumo. Jie klausia:
- Kaip galėčiau žengti į priekį pigiau (ir/ar pasinaudojant kitų pinigais)?
- Kaip galėčiau žengti į priekį greičiau (taip, kad nereikėtų investuoti daug asmeninio laiko)?
- Kaip galėčiau žengti į priekį efektyviau, negu planavau iš pradžių?
Trumpiau tariant, jie nėra aklos rizikos mėgėjai, nes pastarieji nėra sėkmingi verslininkai (būna retų išimčių). O to priežastis, anot Greeno, labai paprasta: rizikos mėgėjai sėkmę deleguoja atsitiktinumui.
[ipencil]
