Baigėsi tos dienos, kuomet norint sukurti internetinę svetainę užtekdavo užregistruoti „Geocities“ paskyrą ir turėti pagrindines HTML kalbos žinias. Jeigu dar mokėjote CSS kalbą, tuomet buvote puikus dizaineris. Laikai pasikeitė ir dabar būtina išmokti nors vieną pažengusią programavimo kalbą (PHP, Perl, kitos).
Deja, visos kalbos turi tam tikrų skirtumų, kurie apsunkina sprendimą pasirinkti programavimo kalbą. Šiame straipsnyje pateiksiu pagrindines žinias apie tai, kokia programavimo kalba jums tinkamiausia, kur jos mokytis ir dar šis tas.
Programavimo kalbos pasirinkimas
Taigi, pirmasis žingsnis yra pasirinkti tinkamą programavimo kalbą. Įvairios programavimo kalbos turi labai skirtingus privalumus bei trūkumus, tačiau pirmasis sprendimas kurį turite priimti – mokysitės išorinio (angl. front-end) ar vidinio (angl. back-end) programavimo.
Išorinis programavimas susijęs su jūsų kuriamos svetainės išvaizda. Jeigu tenorite padailinti tam tikras svetainės ar tinklaraščio vietas, išorinis programavimas jums yra tinkamiausias variantas. Jo metu koncentruojamasi ties pagrindinių programavimo kalbų – HTML bei CSS – tobulinimo bei redagavimo.
Tuo tarpu vidinis programavimas koncentruojasi ties tuo, kas vyksta už užsklandos. Vidinės programavimo kalbos „užkuria“ bei kontroliuoja užduotis, kurios vyksta serverio pusėje, antai manipuliavimas duomenų baze, platformos, kurioje vartotojai komentuoja įrašus, sukūrimu bei kita. Jeigu norite sukurti internetinę aplikaciją ar socialinį tinklą, jums reikia mokytis vidinio programavimo.
[quote]Pirmasis žingsnis mokantis programavimo yra pasirinkti tinkamą programavimo kalbą. Įvairios programavimo kalbos turi labai skirtingus privalumus bei trūkumus, tačiau pirmasis sprendimas kurį turite priimti – mokysitės išorinio (angl. front-end) ar vidinio (angl. back-end) programavimo.[/quote]Jeigu susidomėjote vidiniu programavimu, siūlyčiau pradėti nuo „Ruby“ programavimo kalbos. Palyginus su kitomis kalbomis, „Ruby“ yra panaši savo sintakse bei turinti daugybę įtaisytų (angl. built-in) įrankių svetainių kūrimui. Dauguma šiandien populiarių svetainių (tame tarpe ir „Twitter“ mikroplatforma) buvo suprogramuota „Ruby“ kalba.
Susidomėjusiems išoriniu programavimu, siūlyčiau išbandyti „JavaScript“ kalbą. Tai šiek sudėtingesnė kalba už HTML ar CSS sintaksės prasme, tačiau tuo pačiu – labai galingas bei dinamiškas įrankis, kurio dėka galima keisti svetainės turinį ar kontekstą, tarkim, įterpti animacijos triukų ar greitai redaguoti informaciją, esančią kiekviename puslapyje.
Kai kurie skaitytojai gali nesutikti su mano pasiūlymais ir jie gali būti teisūs. Yra daugybė kitų puikių programavimų kalbų. Manau, jog nebūtina ieškoti „tobulos“ programavimo kalbos, o vietoj to – išbandyti tą, kuri atrodo tinkamiausia. Puikūs programuotojai ilgainiui perpranta daugybę kalbų, nes supranta bendrą vidinę logiką, o ne kiekvieną konkrečios kalbos subtilybę.
