Vadyba

Verte grįsta vadyba

koncepcija buvo plėtojama pastaruosius 20 metų. Procesas prasidėjo nuo veiklos efektyvumo metrikos ir laipsniškai išaugo į išbaigtą vadybos sistemą, pagrįstą vertės kūrimu. Tokios gerai žinomos kompanijos kaip “Coca Cola“, “Cadbury“ ir “Du Pont“ akivaizdžiai pasiekė gerų rezultatų, savo organizacijose įdiegdamos VGV sistemą.

Verte grįstos vadybos (VGV) koncepcija buvo plėtojama pastaruosius 20 metų. Procesas prasidėjo nuo veiklos efektyvumo metrikos ir laipsniškai išaugo į išbaigtą vadybos sistemą, pagrįstą vertės kūrimu.

Tokios gerai žinomos kompanijos kaip “Coca Cola“, “Cadbury“ ir “Du Pont“ akivaizdžiai pasiekė gerų rezultatų, savo organizacijose įdiegdamos VGV sistemą.

VGV koncepcijos šalininkai teigia, kad ją įdiegusios kompanijos dirba geriau, bet nieko nėra sako apie priežastingumo ryšį, t.y. apie tai, ar jos įdiegė VGV dėl to, kad dirba sėkmingai, ar jos dirba sėkmingai dėl to, kad įdiegė VGV.

[term_blocks]

VGV koncepcijos neatskiriamas bruožas yra teiginys, kad verte grįsta vadyba ragina rinktis tokį vadovavimo stilių, kuris garantuoja, kad kompanijos ir organizacijos vykdys savo veiklą, remdamosi vertės kūrimo principais.

Verte grįsta vadyba remiasi trim svarbiais komponentais:

  • Vertės kūrimas, reiškiantis, kad dėmesys yra skiriamas vertei didinti arba maksimaliai vertei kurti.
  • Vertei kurti skirta vadyba – įskaitant bendrąsias vertybes, korporacinę kultūrą, išorinius ryšius, organizaciją ir vadovavimo stilių.
  • Vertės kūrimo vertinimas: efektyvių pažangos indikatorių suradimas.

Vertes grįstos vadybos tikslas yra sukurti vientisą sistemą, kurios dalis būtų šie elementai:

  • Korporacinė misija – verslo filosofija ir verslo modelis.
  • Strategija – tikslų pasiekimo gairės.
  • Korporacinė valdžia, kaip savininkų ambicijų ir orientacijos išraiška.
  • Korporacinė kultūra.
  • Vidinis komunikavimas.
  • Organizacija.
  • Sprendimų procesai ir sistemos.
  • Veiklos efektyvumo vadyba.
  • Atlyginimų sistemos.
[quote align=“right“]VGV koncepcijos šalininkai teigia, kad ją įdiegusios kompanijos dirba geriau, bet nieko nėra sako apie priežastingumo ryšį, t.y. apie tai, ar jos įdiegė VGV dėl to, kad dirba sėkmingai, ar jos dirba sėkmingai dėl to, kad įdiegė VGV.[/quote]

VGV koncepcijos sėkmė, anot jos šalininkų, priklauso nuo kompanijos tikslų, korporacinės misijos ir vertybių. Tikslai gali būti arba finansiniai, išreikšti akcininkų vertės forma, arba orientuoti į platesnį rinkos dalyvių ratą. Daugelis mano, kad per paskutinįjį dešimtmetį VGV buvo per daug fokusuota į trumpalaikę akcininkų vertę, tuo sukeldama žalą ir kitoms interesų grupėms, ir ilgalaikei perspektyvai.

VGV iš esmės yra metodas, kurio centre yra požiūris, arba pozicija. Jis iš tikrųjų neturi sisteminės metodologijos. Jo šalininkų teigimu, VGV koncepcijos naudojimo sėkmė priklauso nuo to, kaip gerai ji buvo integruota į korporacinę kultūrą, nors tyrimų ataskaitos rodo, kad turėtų būti kaip tik atvirkščiai, t.y. kaip gerai korporacinė kultūra buvo integruota į vertės kūrimą organizacijoje.

VGV koncepcijos esmė yra pagrindinių kompanijos procesų (veiklos efektyvumo vertinimo, strateginio planavimo, biudžeto sudarymo, personalo mokymo ir komunikavimo) organizavimas vertės kūrimo pagrindu. Toks požiūris yra reikalingas tam, kad būtų galima sukurti kultūrą, kurioje individai ir grupės visuose lygiuose priimtų sprendimus, orientuotus į vertės akcininkams kūrimą. Akcininkai gautų pelną kaip kompensaciją už finansinį indėlį ir už tai, kad pirmieji rizikavo taip investuoti.

Trumpai tariant, VGV sąmoningai koncentruoja dėmesį į kapitalo panaudojimo su visais sprendimų priėmimo procesais apskaičiavimą, kad būtų galima užtikrinti, jog yra kuriama vertė. Yra trys aktualūs klausimai, kuriuos turėtume pateikti sau VGV kontekste:

  • Kiek man reikia investuoti į projektą?
  • Kokio pelno galėčiau tikėtis iš projekto?
  • Ar to pelno užteks, kad būtų kompensuota mano rizika?

VGV koncepcija išaugo kaip dalis tendencijos, išreiškiančios nukrypimą nuo tradicinių apskaitos rodiklių, įjungiant tai, ką vadiname verte grįsta metrika, kuri atspindėjo pelningumą. Šis metodas buvo išplėtotas panašiai kaip ekonominės pridėtinės vertės metodas, kuris įvertino ne tik balanso ataskaitoje nurodytas kapitalines, bet ir pelno generavimo išlaidas.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in