Vadyba

Verslo vienetas

tai yra organizacins padalinys, kuris visais esminiais aspektais veikia kaip nepriklausoma įmonė, siekdama verslo tikslų. Verslo vienetams, kuriems reikia konkuruoti ir siekti sėkmės rinkoje, turi būti suformuota verslo strategija.

Verslo vienetas yra organizacins padalinys, kuris visais esminiais aspektais veikia kaip nepriklausoma įmonė, siekdama verslo tikslų.

Verslo vienetams, kuriems reikia konkuruoti ir siekti sėkmės rinkoje, turi būti suformuota verslo strategija. Organizacinis padalinys, kad galėtų vadintis verslo vienetu, turi atitikti šiuos kriterijus:

  • Tenkinti klientų poreikius išorinėje rinkoje.
  • Dirbti konkuruojant su išorinėmis kompanijomis.
  • Turėti savo verslą strategiją ir verslo koncepciją.
  • Siekti didesnio veiklos produktyvumo ir būti atsakingas už pelnus ir nuostolius.
  • Veikti atskirai nuo pamatinės organizacijos (kai kurie ištekliai ir verslo interesai yra bendri).
[term_blocks]

Stambiose organizacijose tapo populiaru kurti verslo paskatas ir verslininkystės dvasią, organizuojant veiklos rūšis strateginiuose verslo vienetuose (angl. SBU – Strategic Business Units). Įkuriant verslo vienetus, atsakomybę galima paskirstyti keliems vadovams, kurie galės daugiausia dėmesio skirti konkurencijai ir numatytiems tikslams ribotoje veiklos srityje.

Verslo vienetas yra formuojamas tokiu būdu, kad pamatinė organizacija atlieka portfelio administratoriaus ir savininko vaidmenį. Verslo vienetai paprastai turi savas valdybas, į kurias įeina pamatinės organizacijos atstovai ir išorinių valdybų nariai.

Verslo vienetų koncepcijos tėvu gali būti laikomas Alfredas P. Slounas (Alfred P. Sloan), kuris kadaise, dirbdamas “General Motors“ (GM) kompanijos vadybininku, vadovaujančiuoju direktoriumi ir grupės generaliniu direktoriumi, ieškojo būdų stiprinti kompaniją, tuo pačiu metu išlaikydamas ją lanksčia organizacija.

Kai Slounas tapo kompanijos vadovu, GM buvo sudėtinga struktūra, kurioje automobilių gamybos barai konkuravo vienu su kitais taip pat, kaip ir su savo didžiausiu konkurentu – “Ford“ kompanija. Slounas nusprendė pertvarkyti kompaniją į penkis automobilių gamybos padalinius ir tris automobilių dalių padalinius. Kiekvienam padaliniui vadovavo direktorius, ant kurio pečių gulė komercinė ir strateginė atsakomybė. Tai paskatino inovacinę verslo plėtrą, kai, pavyzdžiui, automobilių dalių padaliniai pradėjo pardavinėti automobilių dalis išorinėje rinkoje.

[quote align=“right“]Verslo vienetas yra formuojamas tokiu būdu, kad pamatinė organizacija atlieka portfelio administratoriaus ir savininko vaidmenį. Verslo vienetai paprastai turi savas valdybas, į kurias įeina pamatinės organizacijos atstovai ir išorinių valdybų nariai.[/quote]

Ši struktūra buvo įdiegta praėjusio amžiaus trečiojo dešimtmečio pradžioje, ir jau 1925 metais GM aplenkė “Ford“ kompaniją, tapdama automobilių gamybos lyderiu. Slouno organizacinis modelis, kurį jis vadino “federaline decentralizacija“, tvirtai rėmėsi verslo vienetų koncepcija ir tapo verslo modeliu daugeliui kitų kompanijų.

Šiais laikais didelių kompanijų veikla yra grindžiama verslo vienetų koncepcija, ir tai dažniausiai yra taisyklė, o ne išimtis. Slouno idėjas deramai įvertino ir išplėtojo tokie žinomi vadybos mokslo teoretikai kaip Pėteris Drakeris (Peter Drucker) ir Alfredas Čandleris (Alfred Chandler).

Tačiau laipsniškai GM kilo problemų, kurios praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje sukėlė didelius pokyčius. Ilgainiui kompanijos organizacinė struktūra tapo biurokratizmo liūnu, kai centriniai padaliniai norėjo būti visagaliai ir kontroliuoti visus likus padalinius. Taigi kompanijos suskaldymas į padalinius baigėsi tuo, kad susiformavo nerangi organizacinė struktūra, nors pradinis sumanymas buvo būtent padidinti kompanijos organizacinį lankstumą.

Šioje srityje dirbantys teoretikai ir praktikai sutinka, kad grupės vadovybė neturėtų kištis, jei tai apskritai įmanoma, į kasdienę verslo vienetų veiklą; ji neturėtų jų varginti nereikalinga biurokratija ir paprasčiausiai nesikišti į jų veiklą.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in