Bet kokiame strateginiame procese galima pasirinkti vieną iš dviejų pagrindinių metodų. Arba verslo strategija yra vykdoma apytikriai jos dabartinėje formoje, t.y. be įspūdingų plėtros planų, arba verslo plėtros procesas yra vykdomas turint tikslą pasiekti žymiai aukštesnį ambicijų lygį, susijusį su rinkos dalimi, aptarnaujamos rinkos didėjimu arba naujomis prekėmis ar paslaugomis.
Terminas “verslo plėtra“ (angl. Business Development) yra labai patrauklus, kai reiškia staigią, nutrūktgalvišką plėtrą.
[term_blocks]Mes apibrėžiame verslo plėtrą kaip specialų verslo strategijos plėtros, orientuotos į augimą ir charakterizuojamos komercinės rizikos įvertinimu bei susijusios su pelno ir nuostolio ataskaitos pajamų eilute, atvejį. Strateginiai klausimai gali iš esmės sutelkti dėmesį į vieną iš šių dviejų funkcijų:
- Priimti svarbius sprendimus apie šiuo metu vykdomos veiklos plėtrą ateityje.
- Sukurti ir išnaudoti naujas verslo galimybes.
Abu strategijos plėtros būdai atlieka esminį vaidmenį. Pirmasis yra svarbus visais laikais, o antras – išnaudoti naujas verslo galimybes – yra nebūtinai sprendžiamasis sėkmingo verslo plėtros veiksnys. Kita vertus, yra daugybė momentų, kurie gali suformuoti pagrindą naujų verslo galimybių paieškai:
- Kompanija turi kapitalą ir ieško investicijų galimybių.
- Išorinė grėsmė, kuri gali pasireikšti naujos technologijos, dereguliavimo arba aršios konkurencijos forma.
- Palankios sąlygos.
- Verslininkai kompanijoje nori paskatinti verslo plėtrą.
Po sėkmingų ankstesnių operacijų atsiradusi galimybė disponuoti lengvai prieinamu kapitalu gali paskatinti kompaniją įsigyti papildomo turto ar sistemingai plėtoti verslą. Daugelyje pasaulio valstybių egzistuojanti mokesčių sistema sukuria užblokavimo efektus, dėl kurių tampa labai brangu paskirstyti kapitalą akcininkams ir kurie verčia vadovybę veikti. Pavojai gali pasireikšti įvairiomis formomis.
Pavyzdžiui, palydovinė ryšių technologija gali kelti grėsmę antžeminio radijo ar televizijos ryšiui. Išsaugodama organizacijos dydį ir vengdama pasikartojimo reiškinių, panašias grėsmes jaučianti vadovybė patiria spaudimą. Taip atsitinka ir dereguliavimo atveju, kai monopolijos tampa neribojamos ir konkurencija yra leidžiama.
[quote align=“right“]Mes apibrėžiame verslo plėtrą kaip specialų verslo strategijos plėtros, orientuotos į augimą ir charakterizuojamos komercinės rizikos įvertinimu bei susijusios su pelno ir nuostolio ataskaitos pajamų eilute, atvejį.[/quote]Trečiasis momentas galėtų būti tai, kad verslo galimybės pasireiškia pačios savaime. Esami klientai gali būti akivaizdžiai suinteresuoti didesnėmis tiekimo galimybėmis, t.y. didesnėmis produktų ar paslaugų tiekimo apimtimis. Kitos galimybės gali staiga atsrasti pačios: kompanijos įėjimas į rinką, kuri anksčiau buvo laikoma apsaugota, arba papildomų pajamų šaltinių per technologinę sinergiją panaudojimas.
Ketvirtasis momentas, kuris gali atrodyti neaktualus, bet faktiškai gali atlikti pagrindinį vaidmenį, yra tai, kad vadovybėje gali dirbti verslininko gyslelę turinčių žmonių, kurie siekia imtis daugiau atsakomybės ir stengiasi plėtoti įvairių tipų procesus.
Verslininką mes apibrėžiame kaip žmogų, kuris yra kūrybingas, tikisi gerų darbo rezultatų ir nebijo rizikuoti. Kai kuriems žmonėms būdingos tokios savybės. Tačiau sėkmingas rezultatas pasiekiamas tik remiantis teisingais sprendimais ir nenuilstamu atkaklumu, o tokių savybių šie žmonės kartais neturi. Skirtumas tarp aktyvaus verslininko ir neprotingo entuziasto gali būti labai subtilus.
Yra daug verslo plėtros pavyzdžių, kai verslus žmogus, pradėjęs vadovauti daliai įmonės, ją pavertė nepriklausomu verslu. SAS aviakompanijos maitinimo padalinys buvo išplėtotas į nepriklausomą “Service Partner“ kompaniją ir parduotas. “Volvo“ automobilių logistikos padalinys tapo nepriklausoma “Olofstroem“ kompanija. Jos sistemos dabar parduodamos automobilių rinkose visame pasaulyje.