Senoji verslininko koncepcija vėl tapo madinga. Pagal žodynuose pateikiamą apibrėžimą, verslininkas yra asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinius sandorius.
Šiuolaikiniame finansų pasaulyje “verslininko“ terminas gali būti apibrėžtas tokiu būdu:
“Verslininkas yra asmuo, galintis suprasti savo klientų poreikių struktūrą, apjungdamas tokį supratimą su žiniomis apie tai, kaip racionaliai naudoti kapitalą ir sąnaudas, kad dėl tokios veiklos būtų galima kurti ekonominę vertę. Verslininkas gali kūrybiškai apjungti poreikius ir gamybos išteklius, ir tam, kad būtų pradėtas verslas, jis gali disponuoti kapitalu, išlaidomis ir energija. Verslininkas gali veikti rinkos ekonomikos sąlygomis, t.y. tokiomis sąlygomis, kai klientas gali rinktis įvairias alternatyvas“.
[term_blocks]Verslininkystės problema yra tai, kad ji nėra disciplina įprasta akademine prasme. Tačiau kai kurios su verslininkyste susietos disciplinos padarė pažangą: tai apskaita, finansavimas, rinkodara, platinimas ir kt.
Dvidešimtajame amžiuje verslininkystei įtaką darė įvairūs mokslai. Apskaita ir rentabilumo analizė naudojosi matematiniais metodais. Biologija darė didelę įtaką kibernetikai. Įtaką darė ir psichologija, ir netgi retkarčiais religija ir filosofija. Verslininkystės tema sudėtinga, todėl apskritai buvo mažai tyrinėta.
Mes norime skaitytojui pademonstruoti, kad verslininkystė iš esmės reiškia sugebėjimą visapusiškai suprasti, kaip reikia kurti vertę klientams, tuo pačiu racionaliai naudojant išteklius.
Ganėtinai išsiskirianti verslininkystės rūšis yra charakterizuojama sugebėjimu įžvelgti struktūrinius sprendimus. Tam tikro charakterio finansų specialistas sugeba pirkti kompanijas, atsikratyti kompanijos turto ar kai kurių verslo vienetų ir paskirstyti visa tai taip, kad įvairioms verslo šakoms būtų suformuojama efektyvesnė struktūra. Tai yra veikiau susiję su gebėjimu suvokti optimalias verslo struktūras, nei kad su kliento patirta verte.
[quote align=“right“]Verslininkystės problema yra tai, kad ji nėra disciplina įprasta akademine prasme. Tačiau kai kurios su verslininkyste susietos disciplinos padarė pažangą: tai apskaita, finansavimas, rinkodara, platinimas ir kt.[/quote]Verslininkystės dvasios trūksta stambiose kompanijose ir technokratinėje aplinkoje. Pastaruoju metu verslininkų poreikis smarkiai auga, ir dėl to patirtis įgyja vis daugiau vertės.
Dažnai yra painiojami terminai “verslo sandoris“ ir “verslo santykiai“. Žmonės, kuriems trūksta solidžios verslo patirties, kartais yra linkę į verslininkystę įvesti apgaulės elementą, kuris trumpu laikotarpiu galėtų maksimizuoti jų pranašumą kitos šalies sąskaita. Atliekant verslo sandorį, pavyzdžiui, parduodant dviratį ar automobilį kam nors, su kuriuo vėliau galbūt neturėsite jokių santykių, savo interesus trumpam laikui galima maksimizuoti.
Tačiau yra labiau įprasta formuoti verslo santykius tikint, kad jie bus ilgalaikiai ir vertingi dalyvaujančioms šalims.