Vadyba

Sukeitimo teorija

plačiai žinoma motyvacijos teorija, sulaukianti vis didesnio populiarumo tarp įmonių ir kitų organizacijų. Ši teorija yra darbų, kuriuos aštuntojo dešimtmečio viduryje pradėjo psichologijos profesorius Kenas Smitas.

Motyvacinių būsenų poveikis organizacijos veiklai

Pagrindinė mintis ta, kad žmogus iš prigimties yra sudėtingas ir nepastovus. Skirtingu metu, netgi tomis pačiomis aplinkybėmis, esame skirtingi.

Patirtį formuoja keletas skirtingų pasaulio suvokimo būdų, kuriuos plačiau aprašėme žemiau.

[term_blocks]

Kintantys elgsenos modeliai sudaro keturias priešingų būsenų poras. Šių priešybių supratimas ir valdymas pagerina sprendimų priėmimą ir veiklos rezultatus.

Sukeitimo teorijos šalininkai yra įsitikinę, kad tai svarbu suprasti, jei norime dirbti su kitais, kurti efektyvius santykius ir priimti sėkmingus sprendimus.

Kadangi mes patiriame visas šias aštuonias būsenas, tik skiriasi kiekvienos jų trukmė, ir kadangi kiekviena iš šių būsenų turi privalumų, vadovai turėtų stengtis panaudoti visą motyvacinių būsenų diapazoną.

Tai, kaip mes priimame sprendimus, nulemia trys dalykai.

Skirtingi psichologiniai poreikiai

Psichologiniai poreikiai yra skirtingi ir prieštaringi. Pavyzdžiui, poreikis nuveikti ką nors reikšminga yra priešingas žaismingumo poreikiui, kai dirbi tik dėl to, kad dirbtum.

„Apter International“ direktorius Styvas Karteris taip apibūdino sukeitimo teoriją: „Psichologiškai sveikiems žmonėms reikia, kad kiekvienas iš šių psichologinių poreikių būtų patenkintas, o tai galima pasiekti dažnai juos vieną su kitu sukeičiant. Tai reiškia, kad žmonės yra nenuoseklūs, patys sau prieštaraujantys. Negana to – visaverčiam, psichologiškai sveikam žmogui šis nenuoseklumas yra būtinas.“

[quote align=“right“ author=“Styvas Karteris“]Psichologiškai sveikiems žmonėms reikia, kad kiekvienas iš šių psichologinių poreikių būtų patenkintas, o tai galima pasiekti dažnai juos vieną su kitu sukeičiant. Tai reiškia, kad žmonės yra nenuoseklūs, patys sau prieštaraujantys. Negana to – visaverčiam, psichologiškai sveikam žmogui šis nenuoseklumas yra būtinas.[/quote]

Motyvacinis stilius

Psichologiniai poreikia yra mūsų bendro pasaulio suvokimo, patirties interpretavimo ir poelgių dalis. Jų priešinga prigimtis nulemia prieštaringus motyvavavinius stilius.

Patirties sritys

Sukeitimo teorija išskiria keturias patirties sritis:

  • Priemonių ir tikslų sritis (rimtas arba žaismingas), kurioje mes suprantame, kai turime tam tikrą tikslą ir užsiimame tam tikra veikla, kad galėtume tą tikslą pasiekti.
  • Taisyklių sritis (paklūstantis arba maištaujantis): mums rūpi tokie dalykai kaip lūkesčiai, įsigalėjusi tvarka, formalumai, etiketas ir kita, nuo ko priklauso ką mes darome ir kas mums leidžiama daryti.
  • Įgyvendinimo sritis (profesionalumas arba jausmai), kai mes tam tikru būdu sąveikaujame vieni su kitais.
  • Santykių sritis (aš arba kiti), kai mums rūpi mūsų santykiai su žmogumi ar organizacija, su kuria arba dėl kurios mes ką nors darome.

Teorijos esmė yra ta, kad kiekvienoje srityje yra du priešingi būdai, kuriais galima veikti. Ir nors žmonės žino, kad tuo pačiu metu jie daugmaž veikia visi, tačiau vienas iš jų gali veikti stipriau.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in