Savo knygoje “Psichologija ir darbo organizavimas“ (“Psychology and Work Organization“) švedų tyrėjas Svenas Soederbergas (Sven Soederberg) cituoja motyvų klasifikaciją, kurią buvo pristatęs danų psichologas K. B. Madsenas (K. B. Madsen), nustatęs daugybę pagrindinių motyvų ir juos suskirstęs į keturias grupes:
Organiniai motyvai
[term_blocks]- Alkis.
- Troškulys.
- Seksualinis potraukis.
- Motinystės potraukis.
- Saugojimasis nuo šalčio (savęs apsauga).
- Saugojimasis nuo karščio.
- Tuštinimosi poreikis.
- Kvėpavimo poreikis.
Emociniai motyvai
- Baimės, arba saugumo, motyvas.
- Agresijos, arba kovos, motyvas.
Socialiniai motyvai
- Bendravimo troškimas.
- Valdžios troškimas (savęs įtvirtinimas).
- Veiklos troškimas.
Veiklos motyvai
- Patirties poreikis.
- Fizinės veiklos poreikis.
- Smalsumas (intelektuali veikla).
- Susijaudinimo poreikis (emocinė veikla).
- Kūrybingumo potraukis (kompleksinė veikla).
Žmonių veikimo būdą, pavyzdžiui, jų pirkimo elgseną, kontroliuoja daugybė vienu metu veikiančių motyvacinių jėgų. Tokiu būdu susiformuoja įvairių motyvų kompleksų sistemos, valdančios tam tikrą elgsenos pobūdį. Kai motyvų sistemos blokuoja viena kitą arba yra tarpusavyje priešingos, mes kalbame apie konfliktuojančius motyvus.
Individualūs interesų svyravimai yra motyvų sistemų išraiška. Tai gali būti fiziniai veiksmai, smalsumas, susijaudinimas ar patirtis bendrojoje ir kūrybinėje veikloje. Kiti motyvai, kurie dažnai veikia motyvų sistemose, yra veiklos atlikimo, valdžios ir bendravimo motyvai.
Visi motyvų sistemos komponentai atlieka svarbų vaidmenį atliekant tam tikrą veiksmą, pavyzdžiui, darbinę užduotį. Todėl jeigu darbuotojas yra suinteresuotas savo darbu, tai yra naudinga jam pačiam, jo darbdaviui ir visuomenei plačiąja prasme. Susidomėjimas yra galinga varomoji jėga, iš esmės savarankiška motyvacijos sistema.