1973 metais Henris Mincbergas parašė savo išgarsėjusį straipsnį apie verslo strategijas “Trijų rūšių strategijų įgyvendinimas“ (angl. “Strategy Making in Three Modes“).
Jis nubrėžė naujo požiūrio į strategijos klausimus pradžią, nes jo publikacija sutapo su naujų požiūrių iškilimu į esminius verslo ir pramoninės veiklos sėkmės veiksnius, kurie pradėjo įsitvirtinti praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje.
Mincbergas skiria tris strategines plėtros rūšis:
[term_blocks]Planavimo modelis
- Strategijos nustatymas yra apgalvotas, visiškai sąmoningas ir kontroliuojamas mąstymo procesas.
- Šis modelis interpretuoja strategiją kaip planavimo procesą. Rezultatas yra santykinai standartizuotas ir paprastai išreiškiamas kaip pozicija.
- Pagal šį modelį paskiriamas pagrindinis vykdantysis pareigūnas (CEO), palaikomas planavimo personalo, kuris yra pagrindinis architektas, atsakingas už organizacijos strategijos formavimą.
- Pagal šį modelį daroma prielaida, kad strategija bus įgyvendinama ją suformavus pagal nustatytą planą.
- Planavimo procesas sukurs visiškai išplėtotas strategijas, kurios bus formuluojamos ir komunikuojamos įvairiais būdais.
- Pagal šį klasikinį modelį daroma prielaida, kad egzistuoja centrinis aparatas, ir šio modelio tikslas yra suformuoti strateginę poziciją arba verslo portfelio strategijas.
Versliško tipo vizijos metodas
[quote align=“right“]Strategijos srityje Henris Mincbergas yra grupės narys, pasipriešinęs planavimo technokratijai, kuri pareiškė apie savo išskirtines teises formuluoti strateginius klausimus. Pagal Mincbergą ir kitus tyrėjus, tai nuvertino įžvalgią lyderystę.[/quote]- Strategijos formulavimas yra pusiau sąmoningas procesas, kuris gimsta versliško lyderio minstyse.
- Didelė verslo logikos patirtis ir gilus tendencijų supratimas padeda lyderiui formuoti viziją, scenarijų, kokiu keliu kompanija turi žengti ateityje.
- Vizija tarnauja kaip skėtis, po kuriuo gali būti priimami konkretūs sprendimai ir kuriami smulkūs planai bei veiksmų programos.
- Vizija, kad liktų efektyvi ir lanksti, turi išlikti neformali ir individuali.
Mokymosi iš patirties modelis
- Strategijos formavimas yra evoliucinis pasikartojančios prigimties procesas, reikalaujantis tarpusavio bendradarbiavimo.
- Strategija yra paveikslas, kurį padeda kurti signalai iš išorinės aplinkos, gaunami tada, kai strategija yra įgyvendinama.
- Strategijos gali susiformuoti dinamiškų organizacijos procesų pagrindu, kuriuose dalyvauja daug žmonių; jos gali subrandinti ir sužadinti visos organizacijos elgseną.
- Strategija subręsti gali spontaniškai arba valdoma. Valdomą strategijos subrendimo procesą reikia mažiau kontroliuoti, negu identifikuojant strategijų atsiradimą ir įsimaišymą į procesą.
Strategijos srityje Henris Mincbergas yra grupės narys, pasipriešinęs planavimo technokratijai, kuri pareiškė apie savo išskirtines teises formuluoti strateginius klausimus. Pagal Mincbergą ir kitus tyrėjus, tai nuvertino įžvalgią lyderystę.