Vadyba

Kaina

gali būti apibrėžiama kaip “nustatytas apmokėjimas už tam tikrą atliktą darbą“ arba “išlaidos, kurios turi būti apmokėtos perkant“. Kaina yra vienas iš fundamentaliausių verslininkystės kintamųjų ta prasme, jog tai yra išraiška aukos, kurią turi padaryti klientas, kad gautų produkto teikiamą naudą.

Kaina gali būti apibrėžiama kaip “nustatytas apmokėjimas už tam tikrą atliktą darbą“ arba “išlaidos, kurios turi būti apmokėtos perkant“.

Kaina yra vienas iš fundamentaliausių verslininkystės kintamųjų ta prasme, jog tai yra išraiška aukos, kurią turi padaryti klientas, kad gautų produkto teikiamą naudą.

Istoriškai kaina atliko esminį vaidmenį verslo teorijoje. Kainos teorija traktuoja kainos reikšmę paklausos terminais, ignoruodama vertės kintamąjį remiantis ta prielaida, kad produktai turi vienodą vertę.

[term_blocks]

Nuo antrojo pasaulinio karo pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio vidurio kainos būdavo keičiamos ganėtinai atsainiai. Mažai dėmesio buvo skiriama tam, kaip kaina susijusi su teikiama verte, nes dauguma pramonės šakų stengėsi patenkinti išaugusį poreikį, arba, kitaip tariant, dėl to, kad apskritai prekių trūko. Dauguma atvejų kainos būdavo didinamos, kai tik padidėdavo sąnaudos.

Tokia disproporcija dominavo daugelyje Europos šalių antrojoje aštuntojo dešimtmečio pusėje ta prasme, kad naudingumas apskritai neatitiko kainų lygio. Dėl valiutų keitimo kursų ir smarkaus atlyginimų didėjimo sukelto staigaus gamybos sąnaudų šuolio kainos pasiekė tokį lygį, kad tos Europos šalys pradėjo prarasti savo pasaulinėje rinkoje užimamas dalis.

Galima sakyti, klientai negaudavo naudingumo už tuos pinigus, kuriuos turėjo sumokėti. Daugelis kompanijų tada buvo priverstos pradėti peržiūrėti savo automatinio kainų kėlimo, vos padidėjus gamybos sąnaudoms, politiką.

[quote align=“right“]Panagrinėję pasauliniu mastu, matome, kad santykis tarp gaminio ar paslaugos kainos ir jos naudingumo nėra pastovus. Pavyzdžiui, JAV kaina yra laikoma svarbesniu veiksniu naudingumo atžvilgiu, negu Europoje, todėl neatsitiktinai beveik visi prabangos klasės lengvųjų automobilių gamintojai yra iš Europos. Į tokių automobilių kategoriją įeina “Mercedes“, “Volvo“, “Saab“, BMW, “Audi“ ir “Jaguar“ markių automobiliai.[/quote]

Daugelį metų, iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, organizacijos reguliariai kompensuodavo gamybos sąnaudų didėjimą kainų kėlimu. Tai galima daryti, kai:

  • Konkurencija yra silpna;
  • Paklausa viršija pasiūlą;
  • Kompanijos užima virtualios monopolijos poziciją.

Aplinkybėmis, kurios pradėjo dominuoti antrojoje aštuntojo dešimtmečio pusėje, tapo būtina dirbti su kainų instrumentu žymiai subtiliau. Kai kurios kompanijos pradėjo ankstyvoje stadijoje naudoti kainas kaip savo strategijų įgyvendinimo kontrolės instrumentą.

Strateginiame kontekste lemiama svarba visada buvo priskiriama kainai jau nuo to laiko, kai buvo suformuota patirties kreivės koncepcija, kuri teigia, kad produkcijos vieneto gamybos sąnaudos sumažėja maždaug 20 procentų kiekvieną kartą, kai gamybos apimtis padvigubėja.

Daug analogijų buvo padaryta iš šios koreliacijos įvairiomis aplinkybėmis. Pavyzdys gali būti teiginys, jog didelė rinkos dalis skatina masinę gamybą su mažomis sąnaudomis, o tai savo ruožtu suteikia galimybių mažinti kainas ir tokiu būdu įgyti didesnę konkurencinę jėgą.

Sąnaudos yra tai, ką kompanija iš tikrųjų išleidžia tuo metu arba tuo laikotarpiu, kai yra pagaminamas konkretus gaminys ar paslauga. Kaina yra pagrįsta ta auka, kurią klientas turi padaryti, kad gautų norimą gaminį ar paslaugą.

Kaina, padauginta iš parduotų vienetų skaičiaus, turi per ilgą laikotarpį padengti išlaidas ir duoti pelną nuo įdėto kapitalo. Jeigu kaina yra susieta su produkto verte ir jeigu ta vertė yra didelė, pelnas gali būti didelis.

Panagrinėję pasauliniu mastu, matome, kad santykis tarp gaminio ar paslaugos kainos ir jos naudingumo nėra pastovus. Pavyzdžiui, JAV kaina yra laikoma svarbesniu veiksniu naudingumo atžvilgiu, negu Europoje, todėl neatsitiktinai beveik visi prabangos klasės lengvųjų automobilių gamintojai yra iš Europos. Į tokių automobilių kategoriją įeina “Mercedes“, “Volvo“, “Saab“, BMW, “Audi“ ir “Jaguar“ markių automobiliai.

Oro kelionės gali būti kitas pavyzdys, kai aukšta aptarnavimo kokybė ar kita forma yra akivaizdžiai svarbesnė už kainą tiems žmonėms, kurie gyvena aukšto gyvenimo lygio šalyse su sparčiai augančia ekonomika.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in