Sąlyginai komercinį pasaulį galima suskirstyti pagal tai, kokiomis nuostatomis jame vadovaujamasi. Šios nuostatos gali būti įvairios.
Tradicinės, dažniausiai patriarchalinės nuostatos. Tokių nuostatų besilaikantis verslas apeliuoja į tautos vertybes, yra patriarchališkas ir homofobiškas, be to, nuolatos arba ieško politinės atramos, arba remia tradicines ideologijas ir partijas.
Šio verslo atstovai siekia administracinėmis priemonėmis mažinti konkurenciją, daro korporacinius susitarimus, kuria užslėptas ar tviras monopolijas. Kita jų veikla sisteminiu požiūriu yra pasyvi.
[post_blocks]Šio verslo atstovams dažniausiai netinka nei „Krikštatėvio bibliotekėlės“ patarimai, nei makiaveliškas mąstymo stilius. Tai paaiškinama, nes Nikolo Makiavelis daugiausiai rašė apie smulkių kunigaikščių gyvenimą ir tarpusavio konkurenciją, kuri atitiko jo gyvenamo laikotarpio susiskaidžiusios Italijos daugelį miestų-valstybių situaciją.
Be to, tradicinis verslas daugiau remiasi kitokiomis doktrinomis, pavyzdžiui, protestantiška ekonomine doktrina, kuri Lietuvoje suprantama kaip „vakarietiškas“ verslo stilius. Ši protestantiška bei biurokratinė vadovavimo sistema yra giliai priklausoma nuo bendros valstybės politikos, remiasi administraciniais ir struktūriniais resursais.
Planinio mąstymo nuostatos. Planine veikla pasižymi ne tik socialistinės šalys, bet ir pasaulinės korporacijos, didžiosios monopolijos. Planingumas gimsta iš tikėjimo žinojimu – galia, iš aiškaus galių pasiskirstymo suvokimo ir disponavimo jomis. Žmogus, planuojantis pasaulį ir savo veiklą, pasaulį siekai kurti pagal save bet kokiomis sąlygomis.
Tokia planinė nuostata (pasaulis pagal save) smarkiai prieštarauja ir tradiciniam verslui, ir kūrybingumui, ir makiavelizmo principams. Juk iš anksto daugelį įvykių numatanti koncepcija neaptaria netikėtų pokyčių, daugelio nenumatytų aplinkybių, nediskutuoja dėl fortūnos, nežaidžia.
Prisiminkime, kad Stalinas, nors ir žinodamas apie tikslią datą, kada nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą, ignoravo šitą faktą, nes jis neatitiko jo, Stalino, ir jam artimų žmonių planinio mąstymo. Tokio pasaulio suvokimo pagrindas yra disponavimas pakankama finansine, medijų bei politine galia bei įtaka, propogandiniais instrumentais.
Kai pavaldi žiniasklaida pasaulį nuolatos vaizduoja pagal planinius lūkesčius, dideli netikėtumai tampa nebenumatomi. Visa planuojantiems ir nuolatos propogandos instrumentais besinaudojantiems vadovams kai kurie Makiavelio patarimai galbūt ir įdomūs, tačiau visa „Krikštatėvio bibliotekėlė“ – vargu. Pasaulio planuotojai retai skaito knygas, o jų verslo imperijos remiasi jų pačių patirtimi ir suvokimu.
[quote]Kai pavaldi žiniasklaida pasaulį nuolatos vaizduoja pagal planinius lūkesčius, dideli netikėtumai tampa nebenumatomi. Visa planuojantiems ir nuolatos propogandos instrumentais besinaudojantiems vadovams kai kurie Makiavelio patarimai galbūt ir įdomūs, tačiau visa “Krikštatėvio bibliotekėlė” – vargu.[/quote]Pasiryžimas ilgai ir negailestingai, galbūt visą gyvenimą truksiančiai konkurencijai. Toks pasiryžimas yra susietas su makiavelistinėmis nuostatomis. Arši verslo konkurencija Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse vyksta nesilaikant verslo etikos ir neatsižvelgiant į tradicinę visuomenę.
Klasikinės vadybos programos nemoko karo strategijos ir taktikos, o ši bibliotekėlė visa tai daro, nuolatos atsinaujina, pateikia veiksmingus, patrauklius modelius, todėl yra paklausi. Klasikinė vadyba nemoko, kaip reikia ruoštis mūšiams, kaip gintis, ką daryti su užgrobtomis įmonėmis, nes oficiali demokratinių šalių teisinė sistema numano verslo etiką.
Konkurencijos psichologija ir technika yra palikta vadybos mokslo paraštėse. O „Krikštatėvio bibliotekėlė“ būtent šią konkurenciją, nuolatinį budrumą, puolimą ir atsitraukimą, suokalbius, manipuliacijas, papirkinėjimus ir kilnius poelgius iškelia į pirmą diskusijų planą.
Kūrybinės, ribas pažeidžiančios nuostatos. Jos yra sietinos su inovacijomis, veržlumu, moralinių principų nepaisymu. Šias nuostatas puoselėjantys verslininkai atsižada manipuliacijos, nesinaudoja propagandiniais instrumentais. Vieną pirmųjų tokio veržlaus ir kūrybingo žmogaus modelių – Zaratrustą – sukūrė Frydrichas Nyčė. Nyčiško lyderio nuostatos skatina trauktis nuo konkurencijos, akcentuojat naujų simbolinių pasaulių kūrimą ir plėtrą.
Tai – prisimenant Čano Kimo (Chan Kim) ir Renė Mouborg (Rene Mauborgne) terminiją – žydrojo okeono vizija. Žydrasis okeanas – tai kūrybinis proveržis, kai siūloma visai nauja paslauga, prekė arba sukuriama tokia vertės inovacija, kuri nėra išplėtota jūsų konkurentų. Tokiu būdu atveriama nauja laikinai nekonkurencinė veiklos sritis:
„Konkurencija, pagrįsta raudonųjų vandenų strategija, sukuria prielaidą, kad pramonės šakos struktūra yra nekintanti, kad bendrovės yra priverstos konkuruoti šios struktūros ribose. Ši prielaida grindžiama moksliškai vadinamu struktūralistiniu požiūriu, arba kitaip – aplinkos determinizmu. Vertės inovacija, priešingai yra pagrįsta požiūriu, kad rinkos ribos ir pramonės šakos sandara yra kintanti ir gali būti pertvarkyta, jei pramonės šakos subjektams atrodo, kad to reikia.“
Pagaliau, „Krikštatėvio bibliotekėlės“ herojai taip pat pasižymi naujų produktų ir naujos vertės propagavimu. Prisiminkime Dono Vito Korleonės diskusiją, taip pat su mirtimi susijusią prasidedančią nauja nusikalstamą veiklą – prekybą narkotikais. Pagaliau narkotikai buvo nuolatos tobulinami sukuriant naują vertę.
