Vadyba

Sprendimų metodologija

mums dažnai reikia priimti sprendimus, kurių pasekmės gali būti rimtos atliekant tai netikrumo atmosferoje, kai gali prireikti didelių pinigų sumų. Tai ypač teisinga dėl mums svarbių sprendimų, priimamų verslo, politinėmis aplinkybėmis, karo arba taikos metu, arba žmonių santykių sferoje.

Dauguma žmonių galbūt nėra susipažinę su sprendimų teorija, nors mūsų kasdienis gyvenimas yra kupinas sprendimų, kurie turi būti padaryti dėl darbo, santykių, turto įsigijimo ir t.t.

Mums dažnai reikia priimti sprendimus, kurių pasekmės gali būti rimtos atliekant tai netikrumo atmosferoje, kai gali prireikti didelių pinigų sumų. Tai ypač teisinga dėl mums svarbių sprendimų, priimamų verslo, politinėmis aplinkybėmis, karo arba taikos metu, arba žmonių santykių sferoje. Jeigu esame susipažinę su sprendimų teorija, galime išmokti priimti sprendimus efektyviau, tuo pačiu susitvarkydami su tokių sprendimų pasekmėmis.

[term_blocks]

PrOACT

Knygoje “Išradingi pasirinkimai“ (angl. “Smart Choices“) Džonas S. Hemondas (John S. Hammond), Ralfas L. Kinis (Ralph L.Keeney) ir Hovardas Raifa (Howard Raiffa) aprašo metodologiją, pavadintą sutrumpintu vardu PrOACT, sudarytu iš penkių sprendimo priėmimo proceso elementų angliškų žodžių pirmųjų raidžių. Štai šie elementai:

  • Problema.
  • Tikslai.
  • Alternatyva.
  • Pasekmės.
  • Kompromisai.
  • Netikrumas.
  • Rizikos toleravimas.
  • Susiję sprendimai.

Mes išsamiai aprašome PrOACT kaip darbinį metodą, nes nustatėme, kad jis yra naudingesnis ir išsamesnis už kitus, naudojamus sprendimų teorijoje. PrOACT metodo tikslas yra analizuoti ir išaiškinti aplinkybes, kuriomis priimame sudėtingus sprendimus. Priimant labai sudėtingus sprendimus, gali prireikti kruopščiai pereiti visus aštuonis proceso žingsnius. Tačiau dažnai gana pasirinkti keletą elementų, kurie yra ypač svarbūs tomis aplinkybėmis, ir toliau tęsti darbą su jais.

Ar problema buvo teisingai suformuluota? Norint gauti geriausius rezultatus, problema turi būti teisingai suformuluota, o sudėtingos problemos turi būti suformuluotos aiškiai ir glaustai. Kaip sakoma, atsakymas priklauso nuo klausimo. Ar tikslai, kuriuos mes norime pasiekti, yra aiškūs? Norint priimti teisingą sprendimą, svarbu susidaryti aiškų supratimą apie tai, ko siekiame.

[quote align=“right“]Jeigu esame susipažinę su sprendimų teorija, galime išmokti priimti sprendimus efektyviau, tuo pačiu susitvarkydami su tokių sprendimų pasekmėmis.[/quote]

Ar buvo identifikuotos skirtingos alternatyvos? Svarbu išsiaiškinti mums prieinamas alternatyvas. Ar buvo apmąstytos alternatyvų pritaikymo pasekmės? Nelengva įvertinti mūsų sprendimų pasekmes, tačiau turime bandyti.

Kokius kompromisus reikia daryti? Nėra neįprasta sužinoti, kad mūsų tikslai kokiu nors būdu konfliktuoja su sprendimais, kuriuos turime padaryti, kad pasiektume šiuos tikslus. Kartais vis tiek yra būtina eiti į priekį ir bandyti nustatyti pusiausvyrą tarp konfliktuojančių klausimų; kartais gali tekti atsisakyti vieno tikslo, kad būtų pasiektas kitas.

Ar yra kokių nors abejonių? Prieš priimant sprendimą, labai svarbu pabandyti nustatyti ir išsiaiškinti bet kokias galimas abejones. Ar mes iš tikrųjų gerai jaučiamės dėl pokyčių išorinėje verslo aplinkoje?

Kokia yra rizikos tolerancija? Už sprendimą atsakingas asmuo turi atidžiai išnagrinėti sprendimo rizikas; sprendimas, susijęs su nepriimtino lygio rizika, neturi būti svarstomas.

Kaip sprendimai yra susiję tarpusavyje? Šiandieną priimtas sprendimas darys įtaką būsimiems sprendimams; mūsų būsimieji tikslai darys įtaką šiandieną priimamiems sprendimams.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in