Laikotarpiu nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio antrosios pusės iki naujojo tūkstantmečio pradžios išryškėjo stiprus priešinimasis dereguliavimo ir atviros konkurencijos tendencijoms ir tuo pačiu padidėjo verslininkiško ir į verslą panašaus elgesio poreikis.
Žmonės, kurie plušėjo planinėje ekonomikoje kaip “biurokratai“, kartais ima nesąmoningai platinti neteisingą verslininkystės termino reikšmę.
Tie bendruomenės sektoriai, kurie anksčiau išvengė vertės kūrimo ir konkurencijos su kitais negandų, dabar turi suprasti ir įsisavinti vadybos, ir iš tikrųjų verslininkystės konstrukcinius blokus.
[term_blocks]Grįždami prie mūsų apibrėžimo, galėtumėme pakeisti žodį “verslininkas“ fraze “už verslą atsakingas žmogus“ ir šį apibrėžimą taikyti vyresniesiems viešojo sektoriaus darbuotojams arba, tiesą sakant, visam organizaciniam pasauliui.
Galbūt paskutinįjį mūsų apibrėžimo sakinį būtų galima pakeisti taip: “Verslininkas veikia rinkos ekonomikos sąlygomis, kai klientai gali rinktis įvairias alternatyvas“.
Panagrinėjus kitus bendruomenės sektorius, galima pastebėti, kad šis pasirinkimo elementas nėra iš esmės pasirinkimas tarp palyginamų alternatyvų. Čia žmonės gali pasirinkti tarp, tarkim, narystės bendruomenėje ir kažko visiškai skirtingo.
Tais atvejais, kai įgaliojimai yra naudojami tiesiogiai, mūsų koncepcija, jei norime ją taikyti, turi būti modifikuojama toliau, daugiausia dėl poreikių struktūros sudėtingumo ir fakto, kad veikiame monopolio sąlygomis.
[quote align=“right“]Verslininkas yra asmuo, kuris profesionaliai vykdo finansinius sandorius.[/quote]Taigi, šiame skyriuje yra nagrinėjami tokie klausimai:
- Verslininkystės apibrėžimas.
- Kompetencijų sudėtingumas ir akademinio traktavimo trūkumas.
- Skirtumas tarp verslo santykių ir verslo sandorių.
- Bendruomenių sąlygų, kurios formuoja panašius poreikius kitoje aplinkoje, pavyzdžiui, viešajame sektoriuje ir ne pelno organizacijose, keitimas.