Vadyba

Subalansuoti veiklos rodikliai

ilgą laiką prieš suformuojant subalansuotų veiklos rodiklių koncepciją buvo nagrinėjami tokie parametrai kaip klientų, bendradarbių pasitenkinimas, procesų įdiegimo laikai ir kiti nefinansiniai rodikliai.

Pusiausvyra subalansuotų veiklos rodiklių modelyje yra visų pirma finansinių ir nefinansinių rodiklių pusiausvyra. Nenuostabu, kad buvo ganėtinai lengva išpopuliarinti tokią koncepciją praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio antroje pusėje, kai daugelis kompanijų norėjo ypatingai pabrėžti savo nematerialųjį turtą.

To laikotarpio konferencijose subalansuotų veiklos rodiklių klausimais didelis atotrūkis tarp rinkos ir balansinės verčių buvo naudojamas kaip įrodymas, kad kompanijos vadovybė kažko svarbaus buvo nepastebėjusi.

[term_blocks]

Intelektualaus kapitalo (žr. skyrelį “Intelektualusis kapitalas“) terminas buvo reguliariai vartojamas aprašyti tas kompanijos vertės dalis, į kurias tradicinėse apskaitos procedūrose nebūdavo atsižvelgiama.

Tačiau pusiausvyra subalansuotų rodiklių modelyje yra labiau tradicinė charakteristika, nes ji sugretina pirmaujančią metriką su vėluojančia. Pirmaujanti metrika reiškia priemones, kurios yra susijusios su ankstesnėmis proceso dalimis ir iš anksto nurodo, kur link juda kompanija, o vėluojanti metrika padeda įvertinti rezultatus.

[quote align=“right“]Pusiausvyra subalansuotų veiklos rodiklių modelyje yra visų pirma finansinių ir nefinansinių rodiklių pusiausvyra. Nenuostabu, kad buvo ganėtinai lengva išpopuliarinti tokią koncepciją praėjusio amžiaus paskutiniojo dešimtmečio antroje pusėje, kai daugelis kompanijų norėjo ypatingai pabrėžti savo nematerialųjį turtą.[/quote]

Jei manome, jog daugiau patenkintų klientų atsiranda dėl to, kad mūsų darbuotojai yra laimingi ir kad tai ilgalaikėje perspektyvoje užtikrins pelningumą, tai bendradarbių pasitenkinimas yra pirmaujanti metrika, o pelningumo aspektas yra vėluojanti metrika. Pirmaujančios metrikos yra dažnai nustatomos vidinėje ir galbūt išorinėje perspektyvose, o vėluojančių metrikų reikia ieškoti pelningumo perspektyvoje (žr. lentelėje).

Dirbant su subalansuotų veiklos rodiklių modeliu, ne tik yra žongliruojama su finansiniais ir nefinansiniais indikatoriais arba yra nagrinėjamos pirmaujančios ir vėluojančios metrikos; subalansuoti rodikliai yra skirti suformuoti balansą tarp vidinių ir išorinių akcentų.

Subalansuotų veiklos rodiklių modelis kiekvienai perspektyvai suteikia galimybių aprašyti:

  • Ilgalaikius įmonės tikslus.
  • Kokie sėkmės veiksniai buvo nustatyti, kad tikslai būtų pasiekti.
  • Kokius veiksmus reikia atlikti, kad tikslai būtų pasiekti.
  • Kokius indikatorius reikia matuoti, kad būtų galima stebėti ir kontroliuoti pažangą.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in