Norime nurodyti dvi problemas, kurios labai tikėtinai gali sukelti finansinių pavojų, apie kuriuos interesų grupės gali ir nežinoti:
- Diversifikacija apskritai vyksta klestėjimo laikais.
- Paprastai pereinama iš verslo logikos į spekuliacinę logiką.
Atrodo, klestėjimo laikais diversifikacija yra nevalingas veiksmas. Skiriamoji riba tarp diversifikacijos ir sinerginio įsigijimo yra ta pati, kuri skiria tai, kas neduoda klientui pridedamosios vertės, ir tai, kas, kita vertus, tokią pridedamąją vertę duoda.
[term_blocks]Verslo lyderių nuotaikos klestėjimo ar smukimo laikotarpiu pakilimų ir smukimų momentais yra linkusios suformuoti tam tikros rūšies elgesį, kuris sustiprina tokių tendencijų amplitudes.
Kalbėdami apie sinergiją, paprastai turime omeny pasidalytų sąnaudų ir didesnės vertės klientams naudą. Faktiškai sinergija yra specialus atvejis kitų koncepcijų, kurias galime sugrupuoti po bendru “papildomumo“ terminu, t.y. tuo laipsniu, kuriuo skirtingi verslo vienetai papildo vienas kitą.
Pakilimo laikotarpiais esame linkę keleriopai pervertinti savo kompanijos kapitalą, ir ši psichologinė nuostata mus skatina spekuliuoti. Verslo lyderiai, kurie viename sektoriuje staiga tampa sėkmės simboliais, spekuliaciniu būdu investuodami kituose sektoriuose, dažnai patiria sunkumų, įvertinant tykančius pavojus. Tokie žmonės kai kuriose verslo struktūrose gali būti puikūs vadovai, tačiau jie dažnai būna nepasirengę priimti sprendimus, reikalingus valdant portfelį, kurį sudaro verslo vienetai iš įvairių veiklos sektorių.
Šuolis nuo verslo vieneto vadovo iki portfelio valdytojo yra gerokai didesnis, negu kad jie galėjo įsivaizduoti. Tai galima suvesti į paprastą klausimą: kuo skiriasi kompanijos vadovas nuo portfelio valdytojo?