Plėtra (arba tobulinimas) gali būti aprašyta kaip keitimasis iš paprastesnės būsenos į sudėtingesnę. Tarp verslo terminų plėtra užima jos vertą vietą. Šis terminas yra vartojamas dviejuose pagrindiniuose kontekstuose:
- Apibrėžti vieną iš keturių pagrindinių kompanijos funkcijų (kitos trys yra rinkodara, gamyba ir administravimas).
- Apibrėžti metodą, naudojamą spręsti klausimus, kurie skatina žengti teisinga kryptimi.
Plėtros funkcija kompanijoje paprastai yra skirta produktų plėtrai arba, žinių rinkos sektorių atveju, koncepcijos plėtrai.
[term_blocks]
Būtent tai mes natūraliai siejame su žodžiu “plėtra“. Pastaraisiais metais buvo pradėti naudoti it kiti terminai, kurie varžosi su tradiciniu žodžio “plėtra“ vartojimu vadybos moksle. Vienas iš jų yra “rinkos plėtra“, kuris reiškia klientūros (aptarnaujamos rinkos) didėjimą, o kitas yra “organizacijos plėtra“, kuris reiškia žmonių, grupių, atsakomybės sričių, kontrolės sistemų, iniciatyvų ir kt. plėtrą arba tobulinimą.
Nepaisant to, iki šiol išliekani pagrindinė žodžio “plėtra“ prasmė yra prekių ir paslaugų plėtra (tobulinimas) kompanijoje, siekiant patenkinti esminių klientų poreikių struktūras ir tokiu būdu didinant paklausą savo produktams.
[quote align=“right“]Pagrindinė žodžio “plėtra“ prasmė yra prekių ir paslaugų plėtra (tobulinimas) kompanijoje, siekiant patenkinti esminių klientų poreikių struktūras ir tokiu būdu didinant paklausą savo produktams.[/quote]Šiuolaikiniame verslo plėtros procese negalime laikyti savaime suprantamu dalyku, kad plėtros ištekliai turi būti naudojami produkto gamybos produktyvumui gerinti. Daugeliu atvejų jie turi būti skiriami kitoms funkcijoms, kurias vykdant galima pasiekti didžiausią galimą klientų pasitenkinimo didėjimą ir kurios savo ruožtu sukuria konkurencinį pranašumą. Trumpai tariant, verslo plėtra yra klausimas, kaip paskirstyti išteklius, kad jie sukurtų didžiausią galimą konkurencinį pranašumą per kuo trumpesnį laiką.
Antrąją žodžio “plėtra“ prasmę galima paprasčiausiai paaiškinti, priešpastatant jį administravimo problemų sprendimui. Klausimai, kurie yra sprendžiami, yra klausimai, kurie reikalauja dėmesio. Jų iškyla bet kurioje veiklos srityje. Reikia koreguoti kainas, ieškoti naujų darbuotojų, sudarinėti sąmatas, analizuoti pažangos ataskaitas ir t.t. Iškilusių klausimų sprendimas yra pagrindinė administravimo vadybos funkcija, arba, kaip tai vadina įžymus austrų ekonomistas Jozefas Šumpėteris (Joseph Schumpeter), “statiškas veiksmingumas“.
Kita vertus, charakteringa plėtros klausimų savybė yra tai, kad mums reikia jų ieškoti. Būtent dėl to juos reikia spręsti su dviguba energija. Geras šios rūšies plėtros klausimo pavyzdys yra strateginis darbas.
Šiuolaikinė vadyba didžia dalimi yra apibūdinama jos sugebėjimu spręsti plėtros klausimus. Maksimalus “status quo“ administravimo veiksmingumas užleido kelią veiksmingumui kuriant konkrečią atsakomybę. Verslo plėtros koncepcija tapo būdinga puolamųjų strategijų, skirtų verslo augimui, savybe, o ne išteklių tausojimui.
Žinoma, sėkmingai verslo vadybai reikalingi abu ingredientai. Atrastas naujas verslo vadybos plėtros aspektas kartais sugundo kompanijų vadovus į ekstravagantiškumą ir beatodairišką išteklių naudojimą, o tai, žinoma, nėra gerai.