Intelektualusis kapitalas buvo vadybos koncepcija, kuriai skirta daug dėmesio praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Pagrindinė idėja buvo tai, kad organizacijoje esama vertybių, kurios negalima išreikšti naudojantis tradicine metrika. Tokios vertybės kolektyviai buvo vadinamos “intelektualiuoju kapitalu“, ir jos kartu su organizacijos balansine verte sudarė jos bendrąją vertę.
Intelektualiojo kapitalo sinonimai yra tokie terminai kaip “neapčiuopiama vertybė“, “nematerialiosios vertybės“, “paslėpti aktyvai“ ir panašiai. Kompanijos balansinei vertei ir intelektualiajam kapitalui kontroliuoti ir įvertinti yra naudojamas subalansuotų veiklos rodiklių metodas (žr. “Subalansuoti veiklos rodikliai“).
[term_blocks]Šios koncepcijos formalizavimo ir įdiegimo lyderė buvo kompanija “Skandia AFS“ su jos vadovu Leifu Edvinsonu (Leif Edvinsson). “Skandia“ apibrėžė, kad jos intelektualųjį kapitalą sudaro žmogiškasis kapitalas (t. y. darbuotojai, kurie išeina iš darbo penktą valandą po pietų) ir struktūrinis kapitalas (t. y. “ta vertė, kuri išlieka, kai žmogiškasis kapitalas išeina namo“). Kitaip tariant, žmogiškąjį kapitalą sudaro bendradarbių kompetencija, įgūdžiai ir tarpusavio santykiai.
Struktūrinį kapitalą sudaro organizacijos procesai, prekių ženklas, patentai, kultūra, ryšiai su klientais ir kt. “Skandia“ toliau suskirstė struktūrinį kapitalą į klientų kapitalą (t.y. organizacijos ryšių su klientais vertę) ir organizacinį kapitalą. Organizacinis kapitalas buvo apibrėžtas kaip inovacijos (t. y. organizacijos sugebėjimas atsinaujinti ir plėstis) ir procesų kapitalas (t. y. vidinio veiksmingumo vertė).
Už “Skandia“ atliktą intelektualiojo kapitalo analizę, kurios schema yra pavaizduota šiame paveikslėlyje, Leifas Edvinsonas 1988-aisiais laimėjo Metų proto (angl. “Brain of the Year“) prizą.
Iš anksčiau nurodytos analizės kylančios penkios perspektyvos sudaro “Skandia“ subalansuotų veiklos rodiklių modelio versijos, kuri yra vadinama “Business Navigator“ (“Verslo navigatorius“) vardu, pagrindą. Intelektualiojo kapitalo ir subalansuotų veiklos rodiklių koncepcijos yra glaudžiai susijusios. Intelektualusis kapitalas aprašo, “kas“ yra svarbu, o subalansuoti veiklos rodikliai yra instrumentas, skirtas matuoti ir stebėti, kas yra svarbu (“kaip“).
[quote align=“right“]Vienas iš teigiamų intelektualaus kapitalo koncepcijos aspektų yra tai, kad ji suformavo naudingą kalbą diskusijai apie neapčiuopiamas vertybes. Ji padeda mums išanalizuoti tai, ko nėra finansinėse kompanijos ataskaitose, bet yra svarbus organizacijos kontrolės ir tolesnės stebėsenos darbo elementas.[/quote]Vienas iš teigiamų intelektualaus kapitalo koncepcijos aspektų yra tai, kad ji suformavo naudingą kalbą diskusijai apie neapčiuopiamas vertybes. Kaip ir subalansuotų veiklos rodiklių atvejų, ji padeda mums išanalizuoti tai, ko nėra finansinėse kompanijos ataskaitose, bet yra svarbus organizacijos kontrolės ir tolesnės stebėsenos darbo elementas. Abu modeliai daugeliui verslo lyderių padėjo suprasti, kaip yra kuriama jų organizacijos vertė.
Intelektualiojo kapitalo koncepcijos kritiką iš esmės galima suskirstyti į dvi rūšis:
I. Ryšys su rinkos verte
Koncepcija buvo sukurta tuo laikotarpiu, kai daugelis kompanijų patyrė stiprią vertybinių popierių biržos kainų infliaciją. Siekiant paaiškinti tai, ką investuotojai ir spekuliantai įžvelgė kompanijoje, bet ko nebuvo matyti balanso ataskaitoje, vartota intelektualiojo kapitalo sąvoka. Tada buvo įprasta naudoti šią formulę:
Rinkos vertė = Intelektualusis kapitalas + Balansinė vertė
Šią lygybę nebuvo lengva paaiškinti, ypač tada, kai vertybinių popierių vertė ėmė nerti žemyn. Staiga buvo ignoruota visa rinkos psichologijos ir spekuliacinės ekonomikos koncepcija. Aukštųjų technologijų burbului sprogus, sugriuvo ir argumentacija, kurią daugelis naudojo kaip “pristatyti ir parduoti“ koncepciją.
II. Kas gi iš tiesų yra nauja?
Suabejota ir koncepcijos novatoriška verte. Kaip daugelis kitų madingų vadybos koncepcijų, pastaroji buvo vertinama per aukštai. Vėliau pasigirdo daug tyrėjų balsų, teigiančių, kad jie ilgą laiką suprato svarbą ir dirbo su tokiomis koncepcijomis kaip ryšiai su klientais, bendradarbių tobulinimas, procesų veiksmingumas, inovacijų plėtra ir kt.
Buvo suabejota ir “intelektualiojo kapitalo“ terminu; jis vertė kai kuriuos žmones mąstyti ne apie kompanijos žmogiškąjį ir struktūrinį kapitalą, o apie intelektualus, t. y. žmones su aukštu intelekto koeficientu (IQ).