1776-iais metais parašytoje knygoje „Tautų turtai“ ekonomistas Adamas Smithas pinigus vadina vienu iš trijų svarbiausių išradimų istorijoje (kiti du – raštas ir matematika). Pinigai padėjo verslams sparčiau augti, o valstybėms – vykdyti efektyvesnę prekybą su kitomis šalimis.
Tiesa, pinigai atsirado ne iš vakuumo, o iš barterinių mainų. Būtent barterinių mainų principu žmonija naudojasi ištisus tūkstantmečius, kai apie bendrą valstybinę valiutą dar nė minčių nebuvo. Taigi, kas tie barteriniai mainai?
Paprastais terminais kalbant, barteris yra prekių ir/ar paslaugų mainymasis tarp dviejų ar daugiau šalių. Pats žodis kildinamas iš lotynų kalboje esančios sąvokos quid pro quo, kuri reiškia „keisti kažką į kažką“. Įsivaizduokite gydytoją, kuris priima gyvybę, o mainais paprašo kelių vištų ir maišo bulvių.
Per pastaruosius kelis šimtmečius, didžiulė pinigų sklaida ir finansinių įrankių paplitimas sumažino barterinių mainų populiarumą. Vis tik barteris ir dabar gali būti naudingas, tarkim, tarp verslų, kurių savininkai pažįstami ir abi šalys turi viena kitai ką pasiūlyti. Pavyzdžiui, spausdinimo paslaugų bendrovė paruošia vietinės valgyklos reklaminį prospektą, o mainais gauna maisto kuponų savaitei.
Smulkiam verslui itin aktualu sudaryti barterinius mainus, kadangi pajėgumai bei ištekliai verslo pradžioje paprastai yra gausesni už grynųjų pinigų srautus. Barteris gali išgelbėti įmonę sunkiais laikais. Beje, sudarant barterinių mainų sutartį nereikia mokėti mokesčių, tad gaunama šimtaprocentinė vertė.
Kad ir koks patrauklus būtų barterinių mainų pasiūlymas, būtina įsisavinti du dalykus, prieš sudarant sutartį su kita šalimi. Pirma, kita šalimi turite pasitikėti. Antra, privalote apibrėžti periodą, per kurį suteiksite ir/ar pasinaudosite paslaugomis. Juoba, kad dažnai barteriai sudaromi tiesiog žodžiu.
[ipencil]
