Augimą paskatinusi partnerystė
Džimas Keisis nuolat galvojo, kaip įveikti sąstingį. Jis praleido daug valandų ieškodamas būdų, kaip tapti visuotine siuntų tarnyba, kuri pritrauktų naujų klientų. Bendrovės įkūrėjai priėmė labai svarbų sprendimą – pasirašė protokolą dėl tolesnės plėtros – partnerystės.
Kitas jaunuolis, dvidešimtmetis Evertas Makabas, buvo uoliausias „American Messenger Company“ konkurentas. Makabo bendrovė „Motorcycle Delivery Company“ buvo pirmoji visiškai motorizuota bendrovė Sietle.
[post_blocks]Tai buvo sutuoktinių verslas. Makas ieškodavo naujų verslo galimybių, o Garnet Makabė dirbo biure. Džimas ir Klaudas pirmieji kreipėsi į Maką ir nupiešė viziją, kaip galėtų išvežioti universalinių parduotuvių siuntas po Sietlą, sujungę savo įmones.
Makas iškart susižavėjo idėja ir netrukus dvi bendrovės tapo viena, kuri pavadinta „Merchants Parcel Delivery“ (liet. „Pirkinių pristatymo paslaugos“). Bendrovėje dirbo 25 kurjeriai, o mėnesio pajamos siekė 2,2 tūkst. dolerių.
Tuo metu, kai buvo sujungtos bendrovės, žmonės daugiausia apsipirkdavo universalinėse parduotuvėse, o šios turėjo savo kurjerius. Džimas, Klaudas ir Makas siekė šį modelį pakeisti ir pasiūlyti savo kurjerius. Tokiu būdu kelionės tampa ekonomiškesnės, o klientai galės gauti savo pirkinius vienu ir tuo pačiu metu iš vieno kurjerio.
Problema ta, kad ant dviračio ar motociklo siuntinius reikėjo krauti į aukštą stirtą. Trys verslininkai pasiskolino pinigų ir nusipirko naująjį 1913-ųjų „Ford T“ modelį.
Išėmę keleivinę dalį, patį automobilį nudažė ryšiai raudona spalva, o ant šono puikavosi bendrovės pavadinimas. Blizgantis sunkvežimiukas galėjo vežti iki penkiasdešimties krovinių ir buvo puiki reklama.
Iki 1915-ųjų „Merchants Parcel Delivery“ turėjo keturis automobilius, penkis motociklus ir trisdešimt pėsčių kurjerių. „Merchants Parcel Delivery“ tapo didžiausia siuntų ir kurjerių bendrove Sietle.
Didysis persilaužimas
Baigiantis 1917-iems metams, Klaudas Rainas nusprendė palikti partnerius. Šio sprendimo priežastys miglotos, bet atrodo, kad Rainas susipyko su Garnet Makabe dėl kažko, susijusio su pinigais. Manoma, kad Klaudas bandė pavogti pinigų iš bendro biudžeto, nors tai niekada nebuvo patvirtinta.
[quote]Tuo metu, kai buvo sujungtos bendrovės, žmonės daugiausia apsipirkdavo universalinėse parduotuvėse, o šios turėjo savo kurjerius. Džimas, Klaudas ir Makas siekė šį modelį pakeisti ir pasiūlyti savo kurjerius. Tokiu būdu kelionės tampa ekonomiškesnės, o klientai galės gauti savo pirkinius vienu ir tuo pačiu metu iš vieno kurjerio.[/quote]Nepaisant to, šie metai buvo perversmo metai. Nors universalinės parduotuvės nelengvai atsisakė savo siuntų, bet „Merchants Parcel Delivery“ argumentai buvo neįveikiami.
„Mes aiškiai pasakėme, kad neleisime jokios reklamos ant savo transporto priemonių“, – prisimena Džimas Keisis. „Taip pat pabrėžėme, kad mūsų kurjeriai geriausiai ir saugiausiai vairuojantys mieste. O geriausias argumentas buvo tai, kad, atsikratę siuntų pristatymo problemų ir perleidę jas mums, jie galės visą dėmesį sutelkti į prekybą.“
Galų gale prestižinė „Bon Marché“, universalinė parduotuvė, davusi mažajam Džimui Keisiui pirmąjį darbą, pasidavė ir perleido savo siuntas „Merchants Parcel Delivery“, tapdama pirmuoju stambiu bendrovės klientu.
Iš pradžių didžiausioji universalinė parduotuvė laikė savo transporto priemonių parką „dėl viso pikto“, bet parduotuvės darbuotojai buvo tokie patenkinti, kad po dviejų mėnesių jį išformavo.
Klestint universalinių parduotuvių siuntų išvežiojimo verslui Sietle, sumaniai valdydami procesus Džimas ir jo partneriai nesiliovė tikėti, kad jie aptiko gerą verslą, kurį galima išplėsti ir į kitus miestus. Apie tai – antroje straipsnio dalyje.
[source]Šaltinis: Grego Niemano parašyta knyga „Didysis UPS: dar negirdėta istorija“ (2011 m.), kurią Lietuvoje yra išleidusi „Eugrimo“ leidykla. Norėdami ją įsigyti, apsilankykite oficialioje leidyklos svetainėje.[/source]
