2009-iais metais suėjo dviejų šimtmečių Čarlzo Darvino gimimo jubiliejus, o taip pat – 150 metų sukaktis nuo tada, kai buvo publikuotas jo originalus „Apie rūšių atsiradimą“ veikalas. Anglų gamtininko teorija dabar asocijuojama su verslu per „darvinistinės ekonomikos“ prizmę. Anot jos, rinkose klesti tos organizacijos, kurios sugeba geriausiai prisitaikyti prie ją supančios aplinkos.
Tačiau ką dar, kaip įmonės vadovas, jūs galite išmokti iš Čarlzo Darvino? Yra trys dalykai, kurių negalite ignoruoti. Juos šiame tekste ir pateikiu.
Tiesiog stebėkite aplinką
Daugelis vadovų yra užsiėmę sprendimų priėmimu bei problemų analizavimu, todėl per mažai dėmesio skiria paprasčiausiam stebėjimui. Tuo tarpu Darvinas didžiąją savo karjeros dalį praleido stebėdamas aplinką. Jis šešerius metus skrodinėjo ir bandė apibūdinti baltaskruostės berniklės struktūrą!
Jeigu jūs stebite aplinką, negalite jos analizuoti – ir atvirkščiai. Ir būtent stebėjimo dėka, Čarlzas Darvinas suformavo savo idėjos, pakeisiančios žmonių supratimą apie pasaulį, pagrindus. Jo penkerius metus trukusios kelionės „Beagle“ laivu metu, didis gamtininkas paėmė tūkstančių įvairių gyvūnų rūšių pavyzdžius.
Atidus stebėjimas neatsiejamas nuo „išėjimo laukan“, savo pradinių nuostatų bei prielaidų ignoravimo bei užsirašinėjimo. Stebėjimas neįmanomas sėdint prie rašomojo stalo ir analizuojant statistiką bei faktus, kad ir kokie iškalbūs šie būtų.
Tarkim, mažmeninės prekybos atstovas galėtų padidinti pardavimus, jei daugybę kartų perrūšiuotų ant lentynos gulinčių produktų variacijas ir stebėtų, kaip vartotojai reaguoja į naujus išdėstymus. Tai gali sutaupyti daug laiko – tereikia paprasčiausiai stebėti vartotojų elgseną realiuoju laiku.
Kiek laiko jūs praleidžiate stebėdami pirmutinės linijos darbuotojų veiklą bei vartotojų reakcijas ir elgsenas? Ir kiek laiko analizuojate antrinius ar net tretinius duomenis apie esamus bei potencialius vartotojus?
Dairykitės inovacijų proveržių praeityje
Darvinas nebuvo pirmasis žmogus įžvelgęs evoliucijos koncepciją. Tiesą pasakius, jis nebuvo pirmasis žmogus turėjęs galvoje tokią idėją savo šeimoje. Čarlzo senelis, Erasmusas Darvinas, paskleidė idėją, jog visi gyvūnai turi bendrą kilmę. Tai nutiko dar prieš gimstant „Apie rūšių atsiradimą“ autoriui!
Labai panašiai, jūs galite įžvelgti idėjų jungimąsi inovacijų kūrimosi procese. Tarkim, Lou Gersteneris pakeitė IBM strateginę kryptį iš kompiuterinės įrangos į paslaugų teikimą bei konsultavimą sujungdamas savo ankstesnę (negatyvią) patirtį kaip IBM klientas su „McKinsey“ bendrovėje įgyta aktyvių pardavimų patirtimi.
Šis strateginės krypties pakeitimas transformavo rekordinius nuostolius devintajame dešimtmetyje patiriančią IBM į multimilijardinius pelnus generuojančią bendrovę praeito amžiaus pabaigoje.
Kokių veiksmų imatės, jog atrastumėte naujus ryšius tarp senų ir naujų, originalių bei inovatyvių koncepcijų? Ar matote bendrą savo įmonės veiklos paveikslą, kuris galbūt padiktuos pelningesnę veiklos kryptį ateityje?
Keiskite pasaulį veiksmais, ne mintimis
Čarlzas Darvinas net 17 metų vystė savo teoriją prieš publikuojant „Apie rūšių atsiradimą“. Jis užlaikė teorijos publikavimą tuo metu, kai šia nebūtų daugelis patikėję, juoba – trūko įrodymų. Kai konkurentai publikavo panašaus kryptingumo tekstus, jo idėjos tik įgavo patvirtinimą. Dabar, reikėjo įrodyti pasauliui, kad jis pats, Čarlzas Darvinas, yra evoliucijos teorijos pradininkas.
Labai panašiai, konkretūs veiksmai ir pamatuotos rizikos yra verslo plėtros būtinybė. Norint išgyventi ir suklestėti būtina užimti puolimo, o ne gynybos strategiją. Tarkim, „Gillette“ rinkos lyderiu tapo nuolat kurdama inovacijas, kurios ankstesnius bendrovės produktus pavertė atgyvena. Kaip teigė vyriausiasis „Gillette“ vadovas: „Mes niekuomet neįvedėme į rinką naujo produkto nesukūrę jo paties įpėdinio, ilgainiui pakeisiančio naują produktą“.
Kūrybiškumas ir konkretūs veiksmai yra būtini elementai kiekvienai verslo organizacijai. Kaip galite panaudoti šias pamokas, jog jūsų atstovaujama įmonė 2003-iais taptų dar stipresnė ją supančioje rinkoje?
