Vadyba

Vizija

sporto psichologas Vilis Railas (Willy Railo) apibrėžia viziją kaip “barjerus laužantį norimos padėties protinį paveikslą“. Žodžiai “barjerus laužantis“ yra svarbūs Railo aprašyme. Svarbiausias vizijos aspektas yra tai, kad meta iššūkį patogiai dabarčiai, kviesdama veikti ir keistis.

Vizija kažko, ką mes matome sapne, yra terminas, vartojamas aprašyti kompanijos padėtį sąlygiškai tolimoje ir pageidautinoje ateityje.

Sporto psichologas Vilis Railas (Willy Railo) apibrėžia viziją kaip “barjerus laužantį norimos padėties protinį paveikslą“. Žodžiai “barjerus laužantis“ yra svarbūs Railo aprašyme.

Svarbiausias vizijos aspektas yra tai, kad meta iššūkį patogiai dabarčiai, kviesdama veikti ir keistis.

Vizija atlieka svarbų vaidmenį strateginiame darbe, nes apibrėžia, ką būsimoje sėkmė reikš verslui. Vizija turi:

[term_blocks]
  • Vaizduoti ilgalaikius verslo siekius.
  • Nustatyti strateginio darbo ambicijų lygį.

Jeigu kompanijos vizijoje yra numatytas planas, kad po penkerių metų iš vietinės rinkos dalyvio kompanija taps pirmajančia globalaus masto organizacija, tam reikia rengtis iš anksto ir jau dabar priimti atitinkamus sprendimus, daryti veiksmus ir galvoti apie reikiamas investicijas. Jeigu vizijoje yra numatyti tikslai pasiekti techninę viršenybę konkrečioje srityje, atitinkami sprendimai ir veiksmai gali būti visiškai kitokie.

Svarbu atsiminti, kad yra du pagrindiniai vizijų tipai. Pirmasis yra grįstas įžvalgomis arba entrepreneriškomis prielaidomis su stipriu įsitikinimu, ką reikia pasiekti versle. Tokie įžvalgumo pavyzdžiai gali būti Ingvaras Kampradas (IKEA), Erlingas Personas (Erling Persson – H&M) ir Larsas Magnusas Eriksonas (Lars Magnus Ericsson – “Ericsson“).

Kito tipo vizijos, žymiai dažnesnės, yra kuriamos, o ne atrandamos staiga: specialistų grupė nagrinėja ilgalaikes verslo perspektyvas, remdamasi susiklosčiusiomis sąlygomis kompanijoje, tendencijomis verslo aplinkoje ir intuicija. Šio tipo vizijos yra pagrįstos strateginiais grupės sugebėjimais, o ne stipriais entrepreneriškais įsitikinimais.

Galima ginčytis, kad reali vizija iš tikrųjų yra tik pirmojo tipo vizija, o antrojo tipo viziją faktiškai reikėtų vadinti ilgalaike perspektyva arba norima ateities pozicija. Tačiau iš savo patirties galime pasakyti, jog tokie išskyrimai gali būti veikiau klaidinantys nei naudingi. Vizijos dažnai būna abiejų pagrindinių tipų kombinacija.

[quote align=“right“]Jeigu kompanijos vizijoje yra numatytas planas, kad po penkerių metų iš vietinės rinkos dalyvio kompanija taps pirmajančia globalaus masto organizacija, tam reikia rengtis iš anksto ir jau dabar priimti atitinkamus sprendimus, daryti veiksmus ir galvoti apie reikiamas investicijas.[/quote]

Kaip jau sakėme, intuicija yra svarbus vizijos suformavimo elementas. Todėl svarbu turėti žmonių, kurie būtų įžvalgūs versle ir sugebėtų kūrybiškai mąstyti. Gali būti netgi naudinga pasikviesti specialistą iš šalies, klausinėdamas ir motyvuodamas vadovus bei darbuotojus, galėtų paskatinti persvarstyti įprastas verslo prielaidas.

Įkvėpimą gali dažnai sužadinti konsultantas, kas nors iš prekybos organizacijos, tyrėjas su naujomis idėjomis iš konkrečios srities arba vaidmens (pavyzdinis) modelis iš kitos veiklos srities. Dirbant su vizija, svarbu turėti ne tik reikiamą žmogų, bet ir tinkamą dokumentaciją.

  • Savininko lūkesčiai. Dirbant su vizija, turi būti aiškūs savininko ar kieno nors aukštesniame organizaciniame lygyje lūkesčiai. Įgyvendinta vizija turėtų tenkinti savininko lūkesčius, todėl gera mintis yra surengti seminarą su kompanijos valdyba ir aptarti su vizija susijusius klausimus.
  • Verslo koncepcija (arba veiklos koncepcija nekomercinei aplinkai) sukurs karkasą procesui, nors vizija gali ir ne visiškai sutapti su juo.
  • Verslo aplinka, su jos tendencijomis ir plėtros procesais, arba analizės forma, arba įtraukiant žmones su reikiama patirtimi. Verslo vizija turi būti suderinta su laukiama pramonės šakos plėtra arba su verslo aplinka.
  • Organizacijos, ir ypatingai jso darbuotojų bei klientų, privalumai ir trūkumai. Vizija turėtų nurodyti veiklos kryptį, kuri padėtų išnaudoti verslo privalumus ir kartu pašalinti pačius rimčiausius trūkumus. Ties šia vieta norėtume pabrėžti, kad su vizija dirbantys specialistai neturėtų per daug dėmesio skirti visoms sąlygoms, kurios yra susijusios su vizija. Turint šiuos perspėjimus omeny, laikas, praleistas dirbant su vizija, nebus praleistas tuščiai.

Mes esame turėję reikalų su verslo vizijomis, kurios buvo galingas pažangos motyvacijos ir skatinimo įrankis. Tačiau buvo ir pavyzdžių, kai vizijos buvo panaudotos netinkamai.

Pažymėsime, kad ypač praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje vizijos buvo naudojamos ne kaip bendradarbių motyvavimo, bet komunikavimo su akcininkais įrankis. Vizijos (“mes norime“) būdavo dažnai painiojamos su prognozėmis (“mes tikime“), prisidėdamos prie simbolinio burbulo, kuris galų gale sprogsta, kūrimo.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in