Vidinės paklausos terminu paprastai išreiškiame paklausą, kurią verslo įmonė turi kompanijoje dirbančių darbuotojų ir aptarnavimo funkcijų atžvilgiu.
Terensas T. Parė (Terrence T. Pare) straipsnyje žurnale “Fortune Magazine“ įrodinėja, jog didelės, ekstravagantiškos pagrindinės kompanijų būstinės tapo simboliais to, kas yra bloga dideliame versle.
Griaunamasis vaizdas, kurį jis ir kiti kritikai piešia apie tipišką pagrindinę būstinę kaip prašmatnius apdarus, kurie sukelia sunkumų kompanijos konkurencinei galiai ir naudoja neproporcingai didelius išteklius, palyginti su kuriama pridėtine verte, gali būti šiek tiek perdėtas arba iš tikrųjų visiškai klaidingas.
[term_blocks]Nepaisant to, daugelis žmogaus išteklių departamentų netenkina faktiškos paklausos, bet aiškiai “verčiasi per galvą“, skubėdami siūlyti iš tikrųjų nereikalingas paslaugas.
Daugelis kompanijų labai gerai žino, kad gyvybiškai svarbu yra nustatyti, ko nori jų klientai ir kaip gerai jų organizacija tenkina savo klientų poreikius. Tačiau vidinės personalo ir aptarnavimo funkcijos yra per mažai panaudojamos atlikti tokius tyrimus.
Galia žmonių ir pinigų atžvilgiu ilgą laiką buvo svarbiausias būdas demonstruoti verslo sėkmę, tačiau šių dienų pasaulyje pastebima ženklų, kad visa tai keičiasi. Sėkmės kriterijų, kurie tampa vis svarbesni, pavyzdžiai yra gebėjimas parduoti, plėstis ir patirtis.
Personalo ir aptarnavimo funkcijos yra vis dažniau laikomos versliškais paslaugų tiekėjais, o ne kapitalo ir komforto, kurį kuria pelningos kompanijos dalys, vartotojais. Daugiau informacijos apie galimas to pasekmes galima rasti skyreliuose “Funkcinė strategija“ ir “Strategija“.
[quote align=“right“]Daugelis kompanijų labai gerai žino, kad gyvybiškai svarbu yra nustatyti, ko nori jų klientai ir kaip gerai jų organizacija tenkina savo klientų poreikius. Tačiau vidinės personalo ir aptarnavimo funkcijos yra per mažai panaudojamos atlikti tokius tyrimus.[/quote]Norint nustatyti vidinę paklausą ir tuo pačiu metu personalo arba aptarnavimo padalinio indėlį į įvairias sritis, gana atlikti paprastą testą; tai atliekama, kartu su klientu arba paslaugų gavėju atsakant į du klausimus:
- Ką, kliento/paslaugų gavėjo nuomone, yra svarbu gauti iš personalo/aptarnavimo padalinio?
- Kaip gerai, kliento/paslaugų gavėjo vertinimu, personalo/aptarnavimo padalinys atlieka savo funkcijas?
Atsakius į šiuos klausimus, neturėtų būti sunku nustatyti investicijų prioritetus ir paskirstyti išteklius toms sritims, kurias klientas laiko svarbiomis. Atsakymai į šiuos klausimus gali būti naudingi ir vertinant bendrąjį padalinio veiklos efektyvumą.
Norint gauti iš klientų geresnius nurodymus apie tai, kur kompanija turėtų paskirstyti savo išteklius, personalo arba aptarnavimo funkcijoms galėtų būti naudojamas problemų nustatymo tyrimas.
Naudojant šį tyrimą, klientai turi apibrėžti ir priskirti svarbą problemoms, kurių jie yra patyrę dirbdami su kompanijos departamentais, pavyzdžiui, naudodamiesi jos IT ar informacijos sistemų paslaugomis. Po to šią dokumentaciją galima panaudoti nustatant sritis, į kurias padalinys turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų galima maksimaliai padidinti klientų pasitenkinimo laipsnį.