Vertikali integracija yra išraiška pridėtinės vertės daliai, kuri yra pagaminama bendros nuosavybės struktūroje. Kai produktas parduodamas, į jo kainą akivaizdžiai įeina sąnaudos gamybai panaudotoms medžiagoms, komponentams ir sistemoms.
Jeigu šių visų reikalingų komponentų pirkimo kaina yra didelė, tai reiškia, kad integracija yra silpna. Tačiau integracija yra stipri, kai pagrindinė pardavimų vertės dalis yra gaminama vienoje organizacijoje.
Šiais laikais horizontalios integracijos terminas yra vartojamas gerokai rečiau. Jis išreiškia plataus spektro produktų panaudojimą tam, kad būtų galima pasiekti maksimalų klientų pasitenkinimą.
[term_blocks]Vertikali integracija yra rinkos transakcijų pakeitimo vidinėmis transakcijomis procesas, vedantis į planinę ekonomiką, kai tiekėjas užima monopolistines pozicijas, o klientai neturi alternatyvių pasirinkimų. Kaip ir diversifikavimas, vertikali integracija kadaise buvo laikoma verslo vadybos mados viršūne, nors jos populiarumo pikas buvo prieš keletą dešimtmečių.
Klasikinis vertikalios integracijos pavyzdys yra Amerikos siuvimo mašinų kompanija “Singer“, kuri vienu metu buvo integravusi visas veiklos operacijas, pradedant pirminėms žaliavomis (medienos apdirbimas ir geležies šachtos) ir baigiant pagamintomis siuvimo mašinomis.
Vertikali integracija kompanijoje yra glaudžiai susijusi su tokiomis koncepcijomis kaip išorinių šaltinių panaudojimas ir analizė “daryti pačiam ar pirkti“, ir siejasi su tokiais filosofiniais momentais kaip kalusimas, ar Ronaldas Kousas (Ronald Coase) gavo Nobelio premiją 1992 metais, arba nuo ko kompanija pradeda ir kur baigiasi ir kodėl?
[quote align=“right“]Klasikinis vertikalios integracijos pavyzdys yra Amerikos siuvimo mašinų kompanija “Singer“, kuri vienu metu buvo integravusi visas veiklos operacijas, pradedant pirminėms žaliavomis (medienos apdirbimas ir geležies šachtos) ir baigiant pagamintomis siuvimo mašinomis.[/quote]Patirtis rodo, kad mažas konkurencinis spaudimas nukreipia į aukštą integracijos laipsnį, t.y. į diversifikavimą. Todėl tose pasaulio dalyse, kur konkurencinis spaudimas pasirodė esąs žemas, dominavo planinės ekonomikos struktūros, ir kompanijos pasijuto nesugebančios konkuruoti šiuolaikiniame globalizuotame pasaulyje.
Tai privertė atsargiai peržiūrėti visą verslo grandinę ir apmąstyti, ar gerai naudojami išoriniai šaltiniai. Dėl to yra ardomos tradicinės vertės grandinės ir kuriamos naujos kompanijos, o senosios tuo pačiu metu turi mažinti gamybos pajėgumus. Komponentų gamyba ir pagalbinių sistemų tiekimas telekomunikacijų pramonėje buvo perduotas specializuotoms kompanijoms, kurių pagrindinė veikla yra elektronikos gamyba.
Daugelis pramonės šakų jau yra perėjusios mažėjančios integracijos etapą ta prasme, kad galutinių produktų jos pačios gamina mažiau ir daugiau perka komponentų iš išorinių tiekėjų.
Teoriškai visas funkcijas gali atlikti skirtingos kompanijos. Mes galime atsisakyti kompiuterių departamento, gamyklos, pardavimų kompanijos ir kitų administracinio aparato dalių. Sprendimas dėl vertikalios integracijos iš esmės yra sprendimas, ar pačiam gaminti produktus ir teikti paslaugas, ar pirkti jas iš kitur.