Vadyba

Verslo modelis

terminas dažnai naudojamas, kai verslą reikia suskirstyti į skirtingas grupes su bendromis charakteristikomis. Dažniausiai skirstoma į šešias grupes: gavyba ir žemdirbystė; prekių ir paslaugų gamyba; platinimas; spekuliacija (prekyba); paslaugų teikimas; žinios.

Verslo modelis (angl. business model) yra dažnai naudojamas, kai verslą reikia suskirstyti į skirtingas grupes su bendromis charakteristikomis. Čia pavaizduotas toks įprastinis skirstymas:

[term_blocks]

Nuo pat ankstyvųjų laikų verslo pasaulyje vyko pokyčiai, nuo auginimo į gamybą, toliau į plėtimąsi ir žinias. Spekuliavimas visada gyvavo, ar tai būtų buvusi prekyba tulpėmis Olandijoje XVII šimtmetyje, ar prieskoniais, nuosavybe, ar akcijomis.

Glaustai paaiškinsime anksčiau išvardytas verslo veiklos rūšių sąvokas.

Gavyba – tai per amžius besitęsiantis gamtos išteklių naudojimas. Panašiu gamtos išnaudojimu yra charakterizuojama ir žemdirbystė. Ilgą laiką buvo suvokiama, kad galimybė išnaudoti gamtos išteklius užtikrina turtus, nors toks gamtos išteklių suvokimas yra atmetamas, ypač Japonijoje. Tačiau gamtos ištekliai vis dar išlieka pagrindiniu daugelio šalių, ypač tų, kurios išgauna naftą, gyvenimo šaltinis.

[quote align=“right“]Gavyba – tai per amžius besitęsiantis gamtos išteklių naudojimas. Panašiu gamtos išnaudojimu yra charakterizuojama ir žemdirbystė. Ilgą laiką buvo suvokiama, kad galimybė išnaudoti gamtos išteklius užtikrina turtus, nors toks gamtos išteklių suvokimas yra atmetamas, ypač Japonijoje. Tačiau gamtos ištekliai vis dar išlieka pagrindiniu daugelio šalių, ypač tų, kurios išgauna naftą, gyvenimo šaltinis.[/quote]

Gamyba labai priklauso nuo technologinio pranašumo įgijimo, o tai padeda sukurti masto ekonomiją ir sumažinti išlaidas. Pagrindinė strategija reiškia, kad žaliavos, kurios buvo išgautos ar nupirktos, yra perdirbamos į užbaigtus ar pusiau baigtus gaminius. Jie yra toliau perdirbami arba vartotojų grandinėje parduodami galutiniam vartotojui.

Platinimo tikslas yra optimizuoti prekių ir paslaugų perdavimą, remiantis giliu pirkėjo ir pardavėjo struktūrų poreikių supratimu. Informacinių technologijų atsiradimas, kartu su vis trumpesniais produktų gyvavimo ciklais, sukėlė didelius platinimo funkcijos pokyčius. Daugeliu atvejų platintojo vaidmuo vertės prekių platinimo grandinėje labai sumažėjo arba visiškai išnyko.

Spekuliavimas, panašiai kaip ir platinimas, apima prekybos sąvoką, bet šiuo atveju varomoji jėga yra galimybė gauti pelną, geriau įvertinant kainas ir kainų kaitą. Šiame kontekste gali būti prekiaujama žaliavomis, nuosavybe, akcijomis, opcionais, valiutomis ir daugeliu kitų dalykų.

Paslaugų teikimas yra terminas, vartojamas apibūdinti daugiau ar mažiau sistemiškai sutvarkytas paslaugas, kurios šiuo metu naudojasi mūsų visuomenės paklausa ir pasiūla. Tokių paslaugų spektras gali svyruoti nuo kvalifikuotų medicinos paslaugų iki finansinių paslaugų teikimo. Sudėtinga paslaugų problema yra tai, kaip sukurti sveikos struktūros kapitalą sistemų, procesų, procedūrų ir stipraus prekių ženklo forma.

Žinių kompanijos tampa vis svarbesnės augant produktų ir paslaugų žinių komponentų svoriui. Tai pasakytina ir apie tradicines pramonės šakas, ir apie tokias organizacijas kaip konsultacinės ir mokymo institucijos, kurių verslo koncepcijos esmė yra žinių kūrimas ir teikimas. Daugiau informacijos apie žinių kompanijas – skyrelyje “Žinių vadyba“.

Smulkesnį įvairių tipų aprašymą pateikė Švedijos verslo konsultantas Erikas Gyrtsas (Eric Giertz) 1999 metais. Jis apibrėžia šešis pagrindinius verslo tipus, tarp jų ir keletą išvestinių kategorijų. Šiuos verslo tipus trumpai apžvelgsime.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in