Tikslus mes naudojame tam, kad galėtume nustatyti, ką reikia pasiekti per konkretų laikotarpį. Tyrėjų ir verslo lyderių patogumui įvairių rūšių tikslai yra diferencijuojami. Tikslai gali būti strateginiai, taktiniai, pagrindiniai, šalutiniai, gamybos našumo ir t.t.
Tikslo apibrėžimas paprastai turi tenkinti čia išvardytus požymius:
- Tikslas turi būti konkretus. Turi būti aišku, su kuo tikslas yra susijęs ir ko iš jo tikimasi.
- Tikslas turi būti įvertintinas. Turi būti galima be didelių pastangų tikslą įvertinti kiekybiškai.
- Tikslas turi būti priimtinas. Tie žmonės, kurie turėtų tikslą pasiekti, privalo jį suprasti ir pripažinti.
- Tikslas turi būti realistinis – pasiekiamas, bet kartu ir keliantis iššūkius.
- Tikslui pasiekti turi būti numatytas realus laikotarpis.
Iš kiekvieną tikslo požymį apibūdinančių angliškų žodžių pirmųjų raidžių yra sudarytas trumpinys SMART, kuris vadybos moksle yra naudojamas apibrėžti šią tikslų kokybės užtikrinimo struktūrą. Kartais prie mūsų išvardytų požymių yra pridedamas dar vienas parametras – “ambicingumas“, kuriuo siekiama parodyti, kad siekiant tikslo yra užsibrėžta įdiegti patobulinimus.
Tikslus galima suskirstyti į tris pagrindines kategorijas:
- Ekonominiai tikslai.
- Kiekybiniai tikslai.
- Kokybiniai tikslai.
Ekonominiai tikslai dažnai yra susiję su kompanijos balanso ataskaitos rodikliais, o kiekybiniai ir kokybiniai tikslai skirti įdiegti elgsenos pokyčius ir pagerinti veiklos atlikimą, kas per ilgesnį laikotarpį organizacijai padeda pagerinti savo finansinę būklę (kiekybiniai ir kokybiniai kompanijos tikslai yra dažnai vadinami “pagrindiniais indikatoriais“. Daugiau pasiskaityti apie skirtumus tarp pagrindinių indikatorių ir “antrinių indikatorių“ galima skyrelyje “Veiklos atlikimo valdymas“.
[quote align=“right“]Tikslai dažnai parodo, kaip yra paskirstyti bendrieji organizacijos ketinimai. Tam gali būti naudojamas tikslų ir priemonių hierarchijos modelis, kuris yra pagrįstas tuo, kad priemonės yra viename lygyje, o tikslas – žemesniame lygyje.[/quote]Įvedus subalansuotus veiklos rodiklius, dabar yra įprasta formuluoti tikslus, remiantis konkrečiu perspektyvų rinkiniu, pavyzdžiui:
- Darbuotojai.
- Klientai.
- Finansai.
- Procesai/veiksmingumas.
- Inovacijos ir plėtra.
Žr. taip pat skyrelį “Subalansuoti veiklos rodikliai“.
Tikslai dažnai parodo, kaip yra paskirstyti bendrieji organizacijos ketinimai. Tam gali būti naudojamas tikslų ir priemonių hierarchijos modelis, kuris yra pagrįstas tuo, kad priemonės yra viename lygyje, o tikslas – žemesniame lygyje. Naudodami tikslų ir priemonių hierarchiją, galime pereiti į tikslų, kurie mums yra prasmingi, formulavimo lygį.