Kompanijų ir organizacijų sąžinė dažnai būna nešvari dėl to, kad strategijos klausimams neskiriama tiek laiko, išteklių ir dėmesio, kiek jie nusipelnė. Tai gali būti dėl trijų svarbių aplinkybių:
- Strategijos klausimai niekada nebūna tokie aštrūs, kaip kad dažnai būna operatyvūs klausimai, kuriuos paprastai reikia spręsti nedelsiant.
- Vadovybė dažnai iš tiesų nežino, kaip reikia vykdyti efektyvų strateginį darbą, t.y. taupyti išteklius ir kurti vertę su išlaidomis, kurios nebūtų pasakiškai didelės.
- Sunku apmokėti už darbą, kuris atrodo esąs taip toli ateityje. Daugeliu atvejų žmonės gauna atlygį už tai, kad nieko nepadarė.
Žmonės, kurie atsidavė strateginiam darbui, per ilgai buvo susikoncentravę į turinį, t.y. į klausimą “kas“. Žinoma, turinys strateginiame darbe yra labai svarbu. Tačiau jeigu yra leidžiama išsiplėsti mokymąsi, akcentas į turinį gali paveikti strateginį rezultatą, ypač kai turinys yra blogos kokybės ir nėra patikrintas.
Strateginiame lygyje žinoti yra maža. Iš tikrųjų per geras turinio žinojimas gali tapti kliūtimi strateginiam mąstymui, kuris yra pagrįstas veikiau procesu nei turiniu. Vadovaujant veiklai reikia analizuoti, o strateginis vadovavimas dargi reikalauja sugebėjimo pasiekti sintezę.
Mes vartojame šią sąvoką norėdami išreikšti racionalių sprendimų priėmimo procesą, pagrįstą subjektyvia, kartais prieštaringa ar daline informacija. Todėl sintezė šiame kontekste yra kokybiška savo prigimtimi, ir šis aspektas labai būdingas strateginiam mąstymui. Todėl strateginis procesas yra ypatingai svarbus kaip priedas prie strateginio turinio, kuris yra dažnai susijęs su konkrečia pramonės šaka.
Visame strateginiame darbe turiniui reikia skirti daug dėmesio. Tačiau per didelis dėmesys turiniui gali iškraipyti visą paveikslą, jeigu strategijoms nebuvo skirta užtektinai dėmesio tame kontekste, kuris yra žinomas kaip teisingas procesas.
Neseniai buvo gauta įrodymų, kad per daug dėmesio buvo skiriama turiniui ir per mažai strateginiam procesui. Strategija kaip procesas apima ir tai, kaip yra atliekamas darbas. Tačiau labai dažnai strateginis darbas nukenčia nuo tęstinumo nebuvimo. Kai kuriomis aplinkybėmis yra leidžiama, kad darbas taptų rutina, ir įrašyti skaičius tampa svarbiau už strateginį mąstymą.
[quote align=“right“]Visame strateginiame darbe turiniui reikia skirti daug dėmesio. Tačiau per didelis dėmesys turiniui gali iškraipyti visą paveikslą, jeigu strategijoms nebuvo skirta užtektinai dėmesio tame kontekste, kuris yra žinomas kaip teisingas procesas.[/quote]Strateginis planavimas ir kasdienių operacijų valdymas nelabai dera. Kadangi operatyvios problemos dažnai būna aktualios, strateginiai klausimai nustumiami į šoną. Tai gera priežastis rezervuoti metinę ekskursiją į kalnų viršūnes arba strateginio mąstymo salą. Ten būdami, žmonės gali pasijusti skatinami priimti strateginus sprendimus, nors gali neturėti idealios dokumentacijos ar laiko apmąstyti.
Strateginiai klausimai paprastai reikalauja informacijos, kuri gali būti nelengvai prieinama normaliais kanalais, pavyzdžiui, informacijos, susijusios su pakartotinų pirkimų dažniais, kliento vertės analize ir kt.
Logikos specialistai paprastai aprašytų strateginį procesą kaip minčių ir veiksmų, kurie padeda suformuoti strategiją, seką. Tačiau dėl šio klausimo sudėtingumo galima manyti, kad strateginis planavimas yra panašesnis į tam tikrą proto žemėlapį, asociacijų atsekimą su daugybe galimybių, kuris, kaip ir lapės ola, turi daugelį įėjimų ir išėjimų.
Strategijos procesas visada prasideda nuo istorijos, dabarties, išorinės aplinkos ir įvairių prognozių. Esminis veiksnys strategijos darbe yra sugebėjimas atmesti kai kuriuos klausimus ir sukoncentruoti dėmesį į kitus; būtent tie “kiti klausimai“ ir sudarys strateginę darbotvarkę.