Vadyba

Scenarijus

apibrėžiamas kaip priimta arba galima įvykių eiga konkrečioje srityje. Scenarijus forma yra naudojama kaip alternatyva ekstrapoliacinės prigimties prognozėms. Prognozės yra ateities numatymas remiantis žinomomis tendencijomis ir faktais. Tačiau naudojantis prognozių metodu neįmanoma numatyti nuoseklumo pertrūkių.

Scenarijus yra apibrėžiamas kaip priimta arba galima įvykių eiga konkrečioje srityje. Scenarijus forma yra naudojama kaip alternatyva ekstrapoliacinės prigimties prognozėms.

Prognozės yra ateities numatymas remiantis žinomomis tendencijomis ir faktais. Tačiau naudojantis prognozių metodu neįmanoma numatyti nuoseklumo pertrūkių, be to, šis metodas neskatina laisvo mąstymo, kuris yra būtinas, kai reikia apginti susiklosčiusią padėtį, o ne planuoti naują.

Scenarijus, prognozės ir vizijos terminai gali būti apibrėžti taip:

[term_blocks]
  • Prognozė – tai, ką mes galvojame, kad atsitiks.
  • Scenarijus – kas gali atsitikti.
  • Vizija – tai, ko norime, kad atsitiktų, remiantis tikėjimu (prognoze) ir galimomis aplinkybėmis (scenarijais).

Prognozavimas buvo ištobulintas ir atliko svarbų vaidmenį technokratinio planavimo laikotarpiu (technokratas – tai toks žmogus, kuris naudoja racionalius techninius ar ekonominius kriterijus, neatsižvelgdamas į žmogiškąsias vertybes). Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki aštuntojo dešimtmečio vidurio, kai atetį buvo galima numatyti, visų rūšių prognozavimo metodai, kaip strategijos nustatymo priemonės, iš pažiūros veikė nuostabiai.

Po aštuntojo dešimtmečio krizės teko radikaliai peržiūrėti ne tik daugelį tuo metu naudotų metodų, bet ir tradicinius prognozavimo metodus. Didžiausią įtaką kompanijų vadovybėms tais laikais darė prognozių tendencijos, kurios pirmenybę teikė investicijoms į didesnius pajėgumus ir kitas plėtros formas. Tokios investicijos pasirodė esančios labai nepelningomis, kai paklausos kreivė išsilygino, ir privedė prie perteklinių pajėgumų daugelyje pramonės šakų. Reikėjo surasti kitų ateities įvertinimo būdų.

[quote align=“right“]Prognozės ir prielaidos, kurių pagrindu yra formuojamas scenarijus, turi apimti visus verslo ateities veiksnius. Vienas iš svarbiausių scenarijaus pranašumų yra tai, kad protingoje diskusijoje, remiantis scenarijuje numatytomis prielaidomis ir prognozėmis, galima aptarti ekstremalius ir tikėtinus plėtros variantus.[/quote]

Paaiškėjo, kad scenarijaus forma buvo efektyvi dviem aspektais:

  • Remiantis numatymais ir prielaidomis, galima apibrėžti galimą plėtros kryptį.
  • Galima apžvelgti alternatyvias įvykių eigas ir jas panaudoti kaip protingos diskusijos pagrindą.

Taigi, scenarijus yra ateities aplinkybių rinkinio aprašymas. Jis gali būti susijęs su verslu ar su kokia nors kita veiklos forma, pagrįstas prielaidų bei prognozių apie būsimuosius įvykius pasirinkimu.

Strategijos srityje scenarijus paprastai naudojamas, kai siekiama numatyti galimus struktūrinius pokyčius sektoriuje ir galimas konkurencines aplinkybes. Šiuo atveju scenarijus apskritai tarnauja kaip platforma kūrybiškoms diskusijoms, strateginiam mąstymui ir, žinoma, strategijai nustatyti.

Prognozės ir prielaidos, kurių pagrindu yra formuojamas scenarijus, turi apimti visus verslo ateities veiksnius. Vienas iš svarbiausių scenarijaus pranašumų yra tai, kad protingoje diskusijoje, remiantis scenarijuje numatytomis prielaidomis ir prognozėmis, galima aptarti ekstremalius ir tikėtinus plėtros variantus.

Mes paprastai kalbame apie pesimistinį, tikėtiną ir optimistinį scenarijus. Tikėtinas scenarijus yra tas, kuriuo paprastai yra grinžiamos sprendimų ir strategijos formuluotės, o ekstremalūs atvejai padeda vadovybei nustatyti veiksnius, kurie yra svarbūs verslo ateičiai. Tačiau šie skirtumai tarp įvairių scenarijų buvo smarkiai kritikuojami, pabrėžiant, kad normalus scenarijus yra pats savaime suprantamas.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in