Vadyba

Racionalizavimas

šią sąvoką suprantame kaip priemones, padedančias pasiekti tas pačias gamybos apimtis, mažiau sunaudojant išteklių, arba padidintas gamybos apimtis, sunaudojant tiek pat išteklių. Į išteklius šiame kontekste įeina kapitalas, pridėtinės išlaidos, medžiagos ir personalas.

Racionalizavimą suprantame kaip priemones, padedančias pasiekti tas pačias gamybos apimtis, mažiau sunaudojant išteklių, arba padidintas gamybos apimtis, sunaudojant tiek pat išteklių. Į išteklius šiame kontekste įeina kapitalas, pridėtinės išlaidos, medžiagos ir personalas.

Su gamybos plėtra susietas darbas kadaise buvo glaudžiai siejamas su sąnaudų racionalizavimu per masto ekonomiją. Mąstymas apie didelę rinkos dalį buvo gįstas poreikiu gaminti didelius produkcijos kiekius, kad būtų galima sumažinti sąnaudas vienam pagamintam produkcijos vienetui. Sąnaudų masės racionalizavimas yra reikalingas kasdienis reiškinys, kuris kartais pareikalauja papildomų pastangų, kad nepablogėtų kompanijos pelningumas.

[term_blocks]

Tikroji ekonomikos reikšmė yra “trūkstamų išteklių vadyba“. Tokiu būdu, ekonomikos arba ekonomijos termino prasmė reiškia nuolatinį racionalizavimo poreikį, t.y. orientavimąsi į mažėjančius išteklius. Visos ekonominės veiklos pagrindas yra “daryti daugiau, geriau ir greičiau, sunaudojant mažiau išteklių“.

Ekonomika nuo verslo skiriasi tuo, kad ekonomikai rūpi tik išteklių išnaudojimas, o verslas visada apima ir vertės sukūrimą klientams bei organizacijos inovacinės galios plėtrą. Švytuoklės principas padeda labai lengvai pereiti nuo vieno kraštutinumo prie kito, pavyzdžiui, nepakankamai įvertinant vertės racionalizavimo reikšmę, ilgalaikio pelningumo požiūriu. Spartaus veiklos augimo laikotarpiais apie racionalizavimo būtinybę dažnai pamirštama.

Operatyvinio veiksmingumo terminas yra susijęs su išteklių valdymu kasdienėje veikloje. Iš tikrųjų jis yra nuolatinio racionalizavimo sinonimas, išreiškiantis, kaip veiksmingai mes išnaudojame kompetencijos struktūrą, įrenginius, pastatus ar bet ką, su kuo dirbame. Siekiant operatyvinio veiksmingumo, dažnai iškyla problema, susijusi su tuo, kad yra lengva neatkreipti dėmesio į savo kompanijos strateginius tikslus ir kliento suvokiamą vertę.

[quote align=“right“]Ekonomika nuo verslo skiriasi tuo, kad ekonomikai rūpi tik išteklių išnaudojimas, o verslas visada apima ir vertės sukūrimą klientams bei organizacijos inovacinės galios plėtrą.[/quote]

Produktyvumas kasdienėse operacijose dažnai konfliktuoja su vertės klientams koncepcija. Tai yra apsunkinimas ir iššūkis ir liečia pačią verslininkystės esmę, nes verslininkystė yra menas, atsižvelgiantis į kliento suvokiamą vertę ir racionalų išteklių panaudojimą bei suformuojantis optimalų balansą, kuris būtų naudingas ilgalaikei verslo plėtrai.

Kartais yra daromas skirtumas tarp:

  • Strateginio lygmens;
  • Taktinio lygmens;
  • Funkcinio ar operatyvinio lygmens.

Apskritai šnekant, mes ignoruojame taktinį lygmenį, kuriame trūksta instrukcinės vertės. Be to, funkcinis produktyvumas ir operatyvinis produktyvumas yra dažnai vartojami kaip sinonimai. Iš esmės tai nėra problema. Tačiau čia pateiktas skirtumas gali pasirodyti vertingas:

Operatyvinis veiksmingumas reikalauja sugebėjimo “daryti dalykus teisingai“, panaudojant kuo mažiau išteklių.

Pateikiant trivialų pavyzdį, tai galėtų būti žmogaus vežimas iš Manheteno iki Kenedžio oro uosto (nori jis to ar nenori).

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in