Lyginamosios analizės naudojimas ir neteisingas naudojimas gali būti iliustruotas keturiuose skirtinguose lygiuose:
1. Destandartizuoti pagrindiniai rodikliai reiškia, kad yra lyginamos metrikos, kurios neatspindi to paties darbo turinio; taigi tai, ką gauname, nėra obuolių palyginimas su obuoliais, bet labiau obuolių palyginimas su pintinėmis, pilnomis vaisių. Tokio tipo palyginimų būna dažnai, ypač viešajame sektoriuje.
Mums yra tekę lyginti pacientų su konkrečiu nusiskundimu operacijų sąnaudas su kelio priežūros išlaidomis. Smulkiau panagrinėjus, buvo nustatyta, kad kiekvienu atveju įdėto darbo apimtis labai skyrėsi.
[term_blocks]Nagrinėjamų rodiklių sąraše gali būti ir tokie darbai kaip valymas ir aptarnavimas, sąnaudos ar netgi svarbesni rodikliai, kaip antai netiesioginės išlaidos, nusidėvėjimo laikotarpiai ir t.t.
Analitiškai mąstantiems žmonėms yra lengva surinkti pagrindinius rodiklius, nepasirūpinant patikrinti, ar galima tarpusavyje lyginti darbus, įdėtus vienu ar kitu atveju, pateikti rezultatus “Excel“ koreliacijos diagramoje ir galvoti, kad pažangos buvo pasiekta.
2. Standartizuoti pagrindiniai rodikliai. Akivaizdu, kad yra daug geriau pagrindinius rodiklius standartizuoti, t.y. padaryti taip, kad rodikliai galėtų būti tarpusavyje lyginami. Šis lyginamosios analizės variantas yra ypač naudingas diagnostikai – nustatyti sritis, kurias reikėtų parinkti gilesniam nagrinėjimui.
Standartizavimo procedūrą iš esmės galima laikyti menu, nes ji reikalauja atidžios analizės ir specialių matavimų. Tikslius atitikimus galima pasiekti retai, jeigu apskritai taip gali nutikti. Kita vertus, standartizavimai yra tokie dideli, jog visa procedūra yra beprasmė, ir ją reikėtų atmesti kaip nereikalingą.
[quote align=“right“]Įžvalga ir mokymosi procesas prasideda supratus, kodėl viena įmonė yra geresnė už kitą. Tai gali būti dėl to, kad jų techninės paramos priemonės yra žymiai geresnės, o gal dėl to, kad jų pagalbos skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos technikai.[/quote]3. Tikroji lyginamoji analizė apima ir standartizuotus pagrindinius rodiklius, ir dokumentuotas procedūras su palyginamu darbo turiniu ar priežastingumu. Šio teiginio prasmė yra ne tik tai, kad kažkas dirba geriau, bet ir kodėl bei kaip.
Jeigu mes galime pasakyti, kad telekomunikacijų bendrovės operatoriaus gedimo vietai nustatyti panaudojo žymiai mažesnes sąnaudas, tai rezultatas nebus bet koks konkretus operatorius, netgi jei suvokiame, kad galime atlikti šių skaičių lyginamąjį tyrimą.
Įžvalga ir mokymosi procesas prasideda supratus, kodėl vienas operatorius yra geresnis už kitą. Tai gali būti dėl to, kad jų techninės paramos priemonės yra žymiai geresnės, o gal dėl to, kad jų pagalbos skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos technikai.
4. Lyginamasis mokymasis yra “Karlof Consulting“ kompanijos sukurta metodologija, kuri gali padėti organizacijoms toliau žengti pažangos keliu per dalyvavimo ir mokymosi procesą. Kuriant aplinką, kurioje kiekvienas organizacijos narys gali suprasti, kodėl ir kaip jie galėtų dirbti geriau, yra kuriama nuolatinio savarankiško tobulėjimo sistema. Žiūrėkite skyrelį “Lyginamasis mokymasis“.
Lyginamoji analizė gali būti naudojama beveik bet kokiomis aplinkybėmis. Poreikis išmatuoti ir įvertinti skaičiais gali kisti. Kuo netikslesnis yra dalykas, tuo bus sunkiau sukurti kiekybines metrikas. Tokiu būdu lyginamoji analizė gali apimti daug dalykų: nuo pagrindinių rodiklių rinkimo iki procedūrų dokumentavimo ir įkvepiančių pamokų apie vaidmens modelius.
Banko veiklos našumo lyginamosios analizės projekte, kurį čia siūlome, padalinio išlaidos buvo suskirstytos į penkis tipus: pridėtinės išlaidos, patalpos, grynieji pinigai, administravimas ir užsienio valiuta. Čia pateikta stulpelinė diagrama iliustruoja keletą svarbių tyrimo momentų.
- Visų pirma analizė turi apimtis absoliučiai visas banko išlaidas. Nagrinėjant tik dalį banko išlaidų, kai kurios galėtų būti lengvai priskirtos kitai verslo daliai, o tai sukomplikuotų standartizacijos procesą.
- Antra, svarbus klausimas yra išlaidų paskirstymas, t.y. išlaidų tipas ir vieta, kurioje tokių išlaidų prireikė. Kad nagrinėti būtų patogiau, pasirinkome sąlygiškai paprastą išlaidų paskirstymą.
- Trečia, svarbus momentas yra tai, kaip išlaidos yra atribojamos.
- Ketvirta, mūsų palyginimas iliustruoja bendrą reiškinį, t.y. tai, kad geriausias skyrius jokiu būdu nėra geriausias viskuo. Padalinys “A“, kurio išlaidos kreditinei sąskaitai yra didžiausios, darė mažiausiai išlaidų pinigų funkcijai.
- Penkta, svarbų vaidmenį atlieka metrikos pasirinkimas. Čia nustatėme išlaidas kreditinei sąskaitai.