Pagrindinis verslo strategijos tikslas yra įgyti strateginį pranašumą, arba konkurencinį pranašumą. Šis strateginis pranašumas turi būti toks, kad jį būtų galima panaudoti kuo greičiau ir kad jis truktų kuo ilgiau. Jo funkcija yra generuoti pelną, viršijantį vidutinį sektoriaus pelną, ir užkariauti atitinkamą rinkos dalį.
Maiklas Porteris (Michael Porter) yra apibrėžęs tris pagrindines strategijas, kurias turi įgyvendinti kompanijos, kad pasiektų konkurencinį pranašumą: diferenciaciją, bendrąjį sąnaudų pranašumą ir fokusavimą. Tai pavaizduota šiame modelyje.
Diferencijavimas reiškia savų produktų ar paslaugų atskyrimą nuo atitinkamų konkurentų produktų ar paslaugų. Diferencijuoti galima per dizainą, prekių ženklą, technologiją, prekių skirstymo tinklus ir per daugelį kitų veiksnių.
Bendrasis sąnaudų pranašumas – tai patirties kreivės (žr. skyrelį “Patirties kreivė“) metodo panaudojimas tam, kad sektoriuje būtų galima pasiekti geriausią sąnaudų struktūrą. Sąnaudų viršenybė reiškia konkurencinį pranašumą, nes užtikrina didesnes pelno maržas ir paruošia kompaniją kainų karams bei klientų daromiems kainų spaudimams.
Fokusavimas reiškia konkurencinio pranašumo siekimą, koncentruojant dėmesį į konkretų klientą, tikslinę grupę, geografines rinkas ir kt. Kompanija gali turėti diferencijavimo ir/arba sąnaudų pranašumų tuose rinkos segmentuose, į kuriuos yra koncentruojamas dėmesys.