Vadyba

Konkurencija

yra apibrėžiama kaip “varžybos arba rungtynės, dažnai vykstančios tarp daugiau ar mažiau lygiaverčių varžovų“. Iš “konkurencijos“ termino galime išvesti daugelį įvairių koncepcijų ir modelių, kurie visi yra pagrįsti gebėjimu konkuruoti, tai yra gebėjimu suvokti produktą kaip geresnę alternatyvą, negu ta, kurią siūlo konkuruojančios kompanijos.

Konkurencija, varžytuvės yra apibrėžiama kaip “varžybos arba rungtynės, dažnai vykstančios tarp daugiau ar mažiau lygiaverčių varžovų“. Iš “konkurencijos“ termino galime išvesti daugelį įvairių koncepcijų ir modelių, kurie visi yra pagrįsti gebėjimu konkuruoti, tai yra gebėjimu suvokti produktą kaip geresnę alternatyvą, negu ta, kurią siūlo konkuruojančios kompanijos. Čia aprašome kai kurias iš šių koncepcijų.

Lyginamasis pranašumas – tai teorija, pagrįsta teiginiu, kad prekių gamyba priklauso nuo sąlyginių pranašumų ar trūkumų, kurie kiekvienoje šalyje gali skirtis ir dėl ko šalys gauna naudą, gamindamo vienus gaminius ir importuodamos kitus. Tai reiškia, kad netgi jei šalis absoliučia prasme efektyviau gamina dviejų rūšių gaminius, ji turėtų pasirinkti, kurį gaminį gaminti ir kurį importuoti.

[term_blocks]

Analogiška padėtis – tai patyręs verslo strategas, kuris, be to, greičiausiai pasaulyje mašinėle spausdina tekstus. Kaip strategas gali uždirbti daugiau pinigų, plėtodamas savo verslą ir samdydamas kitą žmogų spausdinti, taip ir šalis gali laimėti, koncentruodama savo išteklius tose srityse, kuriose jos lyginamasis pranašumas yra didžiausias.

Konkurencinis profilis – tai grafikas, kuriame yra palyginama verslo vieneto sąnaudų struktūra su kito verslo vieneto sąnaudų struktūra. Jis išryškina sritis, kuriose verslo vienetas turi vienos ar kitos rūšies masto ekonomijos pranašumą.

Konkurencinis pranašumas yra tai, į ką nukreiptos visos (konkuruojančios) verslo strategijos. Konkurencinį pranašumą gali suteikti daugelis veiksnių; tai gali būti efektyvesnė gamyba, turimi patentai, gera reklama, gera vadyba ir geri santykiai su klientais (žr. skyrelį “Konkurencinis pranašumas“).

Konkurencinės jėgos – tai veiksniai, kurie apibrėžia konkurencijos būseną sektoriuje. Maiklas Porteris (Michael Porter) yra apibrėžęs penkis tokius veiksnius:

[quote align=“right“]Konkurencinis pranašumas yra tai, į ką nukreiptos visos (konkuruojančios) verslo strategijos. Konkurencinį pranašumą gali suteikti daugelis veiksnių; tai gali būti efektyvesnė gamyba, turimi patentai, gera reklama, gera vadyba ir geri santykiai su klientais.[/quote]
  • Konkurencija tarp veikiančių kompanijų.
  • Pirkėjų derėjimosi galia.
  • Tiekėjų derėjimosi galia.
  • Grėsmė, kurią kelia nauji rinkos dalyviai.
  • Grėsmė, kurią kelia nauji produktai ar paslaugos.

Žiūrėkite taip pat skyrelį “Porterio nustatytos penkios konkurencinės jėgos“.

Konkurencinė pozicija – tai pozicija, kurią kompanija užima savo veiklos sektoriuje pagal savo pasiektus rezultatus ir jos privalumus bei trūkumus, palyginti su jos konkurentais. Verslo vienetas su stipria konkurencine pozicija paprastai turi konkurencinį pranašumą, kurį saugo aukšti įėjimo į rinką barjerai. Tokie verslo vienetai paprastai pasižymi didesne savo investicijų grąža nei vidutinė jų sektoriaus investicijų grąža.

Dažnai esminis konkurencinės pozicijos komponentas yra rinkos dalis arba santykinė rinkos dalis (kompanijos užimamos rinkos dalis, palyginti su dviejų ar trijų stipriausių konkurentų užimama rinkos dalimi).

Konkurencinė strategija yra verslo strategijos sinonimas. Ji aprašo visumą būdų, kuriuos naudodamas verslo vienetas galėtų konkuruoti savo veiklos sektoriuje (žr. taip pat skyrelį “Strategija“).

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in