Vadyba

Komunikavimas

tai yra keitimasis informacija tarp siuntėjo ir gavėjo. Kartais komunikavimo srautas yra vienpusis, kaip dažnai būna, kai per žiniasklaidą yra platinama reklama. Tačiau prasidėjus interneto erai, komunikavimas abiem kryptimis su masinio komunikavimo priemonių pagalba tampa vis labiau įprastas reiškinys.

Žodis “komunikavimas“ kilęs iš lotyniško žodžio “communis“, reiškiančio “kartu“ ir “communicare“, kuris įvairiame kontekste gali reikšti “dalytis“, “pranešti“, “jungtis“, “dalyvauti“.

Komunikavimas reiškia keitimąsi informacija tarp siuntėjo ir gavėjo. Kartais komunikavimo srautas yra vienpusis, kaip dažnai būna, kai per žiniasklaidą yra platinama reklama. Tačiau prasidėjus interneto erai, komunikavimas abiem kryptimis su masinio komunikavimo priemonių pagalba tampa vis labiau įprastas reiškinys.

[term_blocks]

Komunikavimas gali būti verbalinis (išreiškiamas kalba arba raštu) arba neverbalinis (kūno kalba, balso tonas, neišsakytos mintys ir kt.). Komunikavimo žinovė daktarė Elein Sevidž (Elayne Savage) sako, jog du trečdalius bendravimo tarp pardavėjo ir jo potencialaus kliento sudaro neverbalinis komunikavimas.

Tyrimai, kuriuos tarp kitų tyrėjų atliko Vijo (Wiio) ir Peti (Petty), rodo, kad smegenų priimama informacija pasiskirsto tokiu būdu:

[quote align=“right“]Komunikavimas reiškia keitimąsi informacija tarp siuntėjo ir gavėjo. Kartais komunikavimo srautas yra vienpusis, kaip dažnai būna, kai per žiniasklaidą yra platinama reklama. Tačiau prasidėjus interneto erai, komunikavimas abiem kryptimis su masinio komunikavimo priemonių pagalba tampa vis labiau įprastas reiškinys.[/quote]
  • Rega (83 proc.)
  • Klausa (11 proc.)
  • Kvapas (3,5 proc.)
  • Skonis (1,5 proc.)
  • Lytėjimas (1 proc.)

Verbalinis komunikavimas perteikia denotacinę prasmę (prasmė yra pačiame žodyje) ir konotacinę prasmę (žodžio sukelti jausmai ir asociacijos).

Komunikavimo srautas dažnai yra aprašomas naudojantis amerikiečio komunikavimo teoretiko Haroldo Lasvelo (Harold Lasswell) komunikavimo modeliu, arba “5W“ formule: “Who (sender) says what (message), in which channel (medium), to whom (receiver), with what effect (effect)?“ Pažodinis vertimas: “Kas (siuntėjas) sako, ką (žinutė), per kokį kanalą (komunikavimo terpė), kam (gavėjas, su kokiu rezultatu (poveikis)?“

Bendroji komunikavimo proceso schema yra parodyta šiame paveikslėlyje:

Procesas prasideda, kai yra nustatomas komunikavimo tikslas. Pavyzdžiui, rinkodaros komunikavimo atveju šiame etape prireikia daug energijos, o tikslas formuluojamas asmeninio komunikavimo atveju, žinoma, savaime. Nepriklausomai nuo galimų įvairių komunikavimo formų, sąmoningas ar nesąmoningas tikslas visada yra (netgi paprastame pokalbyje, kurios tikslas yra tiesiog praleisti laiką).

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in