Kompanijų kūrimosi banga persirito per Vakarų Europą iš esmės per porą pastarųjų dešimtmečių. Tai vyko dėl kelių priežasčių:
- Dereguliavimas, privatizavimas ir konkurencija tarp viešojo sektoriaus institucijų sukėlė poreikį kurti juridinius subjektus su apibrėžtomis verslo koncepcijomis.
- Protingai vertinant kompanijų, turinčių diversifikuotus portfelius, grupių vertę, visai visumai dažnai priskiriama mažesnė vertė, negu atskirų dedamųjų verčių suma. Todėl, siekiant tiksliau nustatyti verslo vienetų vertę, buvo skatinamas padalinių forminimas savarankiškais juridiniais subjektais.
- Daugeliu atvejų kokio nors produkto ar rinkos srities priskyrimą savarankiškai veikiančiai įmonei skatino atlyginimų ar premijų sistemos ir noras tapti absoliučiu valdovu kokioje nors srityje.
Žinoma, labai sunku parduoti ar nupirkti verslo padalinį, jeigu jis neveikia kaip savarankiška įmonė ar bent jau neturi savo pelno (nuostolio) ataskaitos ir, pageidautina, savo balanso ataskaitos.
Tradiciniai valstybės valdomi verslai dažnai būdavo privatizuojami dėl visų trijų išvardytų priežasčių. Taip pat galima pateikti daug kotiruojamų bendrovių pavyzdžių, kai jų vertė vertybinių popierių biržoje būdavo nužeminta, nes akcininkai nesuvokė jų tikrosios vertės. Tai paprastai yra vadinama investiciniu bendrovės diskontu. Šis diskontas yra išreiškiamas neigiama reikšme ir js dažnai yra laikomas tiesioginiu pasitikėjimo, kad vadovybė gali sukurti vertę grupėje, matu.
Peržvelgus kelis praėjusius dešimtmečius, galima teigti, kad bumo laikotarpiu vadovai norėjo sukurti savo nuosavas imperijas su visomis titulų, atlyginimų, prestižo ir statuso privilegijomis. Įmonės kartais gali būti pradedamos kurti dėl paslaptingų motyvų, tačiau lygiai taip pat kompanijų įsigijimus, susijungimus ir pardavimus dažnai paskatina neracionalios priežastys.
[quote align=“right“]Peržvelgus kelis praėjusius dešimtmečius, galima teigti, kad bumo laikotarpiu vadovai norėjo sukurti savo nuosavas imperijas su visomis titulų, atlyginimų, prestižo ir statuso privilegijomis. Įmonės kartais gali būti pradedamos kurti dėl paslaptingų motyvų, tačiau lygiai taip pat kompanijų įsigijimus, susijungimus ir pardavimus dažnai paskatina neracionalios priežastys.[/quote]Todėl labai svarbu išsiaiškinti motyvų, kuriais remiantis yra siūloma kurti savarankišką įmonę, struktūrą. Čia pateikiame kai kuriuos mūsų nustatytus motyvus:
- Funkciniam vienetui tenka didelė dalis (daugiau nei 50 procentų) išorinių tiekimų apimties.
- Rengiamasi parduoti verslo dalį.
- Funkcija, kuri kadaise verslui buvo strategiškai svarbi, tapo triviali ir neefektyvi.
- Pagrindinė veiklos rūšis pradeda jausti apribojimus, kurių galima išvengti, įkūrus atskirą įmonę.
- Teisinė konkrečios aplinkos struktūra reikalauja, kad veiktų savarankiška įmonė su direktorių taryba ir kt.
- Tai gali būti taktinis ėjimas, derantis su profesinėmis sąjungomis.
- Kažkas nori savo vizitinėje kortelėje matyti užrašą “Vadovaujantysis direktorius“.
- Troškimas mažiau priklausyti nuo vadovų.
Todėl patartina gerai apibrėžti kompanijos kūrimo motyvus, kad toks sprendimas netaptų problemos paieškos sprendimu.
Nagrinėdami dereguliavimo procesus, dažnai stebėdavome nostalgišką norą tapti nepriklausoma kompanija. Kartais tai traktuojama kaip savotiška organizacinė nirvana, kuri sukurs naujas galimybes ir kompanijų kūrimosi šalininkams padės suformuoti daugiau ar mažiau realistines vizijas.