Kai kas mano, kad išorinių šaltinių panaudojimas, dar vadinamas paslaugų nuoma (kai kurių funkcijų vykdymo perdavimas specializuotoms įmonėms – angl. “outsourcing“) yra tiesiog švelnesnis būdas pateisinti darbuotojų atleidimą iš darbo ir gamybos apimčių mažinimą.
Kiti mano, jog tai yra efektyvus būdas sukoncentruoti visą energiją pagrindinei veiklai, perduodant kam nors kitam vykdyti nesvarbias funkcijas, kurios nėra tiesiogiai susijusios su pagrindine veikla. Ši koncepcija yra taip pat vadinama analize “daryti pačiam ar pirkti“.
[term_blocks]Išorinių šaltinių panaudojimas yra populiarus veiklos skaidymo (diversifikavimo) nualintose organizacijose. Jeigu daugelis tyrėtų laiko tai gynybine taktika, tai jos veidrodinis atspindys, išorinių šaltinių pritraukimas (angl. “insourcing“) gali būti įvardytas kaip agresyvi verslo plėtros taktika.
Pavyzdžiui, jeigu gamybinės paskirties prekes parduodanti kompanija nori racionalizuoti savo veiklą, susijusią su lizingo sutarčių tvarkymu, su banku susijusi finansų kompanija gali pritraukti savo paslaugas, tokiu būdu sudarydama galimybes užsakančiajai kompanijai didinti savo gamybos apimtis ir efektyvumą.
Vienas iš fundamentalių strateginio planavimo klausimų yra santykis tarp konkurencinio spaudimo, efektyvumo ir neprotingo diversifikavimo. Kuo mažesnis yra konkurentų spaudimas, tuo mažesnis tampa veiklos efektyvumas ir tuo didesnė pagunda vykdyti diversifikavimą.
Galima taip pat pasakyti, kad išorinių šaltinių panaudojimas yra tai, kas atsitinka, kai vidiniai sandoriai planinėje ekonomikoje tampa išoriniais sandoriais rinkos ekonomikoje.
[quote align=“right“]Išorinių šaltinių panaudojimas yra populiarus veiklos skaidymo (diversifikavimo) nualintose organizacijose. Jeigu daugelis tyrėtų laiko tai gynybine taktika, tai jos veidrodinis atspindys, išorinių šaltinių pritraukimas (angl. “insourcing“) gali būti įvardytas kaip agresyvi verslo plėtros taktika.[/quote]Pagrindą konsultavimui ir sprendimams išorinių šaltinių panaudojimo klausimais sudaro keturi svarbūs veiksniai:
- Finansų racionalizavimas.
- Psichologiniai koncentracijos ir motyvacijos veiksniai.
- Lankstumas, skatinant gebėjimus vykdyti pokyčius.
- Politinė ideologija.
Finansų racionalizavimas
Racionalumo veiksnio šaknys glūdi masto ir žinių pranašumuose, ir šis veiksnys yra pagrįstas tuo, kad procesai ir funkcijos kompanijoje gali funkcionuoti efektyviau, t.y. mažesnėmis sąnaudomis vienam pagamintam produkcijos vienetui arba didesne kliento verte, jeigu yra išnaudojama masto ekonomija. Ši perspektyva yra pagrįsta fundamentaliais organizacinėje teorijoje naudojamais darbo specializacijos ir paskirstymo principais.
Finansiniai/racionalizacijos aspektai yra labai įvairūs. Kai yra atliekamas kompanijos, kuri pretenduoja vykdyti perduodamą funkciją, auditas, reikia atsižvelgti į visus šiuos aspektus. Identifikuojant kandidatą vykdyti perduodamą funkciją, galima pasinaudoti efektyvumo diagrama (žr. skyrelį “Efektyvumas“).
Puikus lakmuso testas išorinių šaltinių panaudojimui yra pridėtinės vertės produktyvumo formulė. Ši santykinai nežinoma koncepcija yra labai naudinga, nes ją naudojant galima įvertinti automatikos laipsnį ir “daryti pačiam ar pirkti“ argumentus.
Ši formulė atrodo taip:
Naudojant išorinius šaltinius, formulės vardiklio reikšmė mažėja, nes mažėja darbuotojų skaičius. Drauge dėl pirkimų didėja išlaidos, o tai reiškia, jog didėja skaitiklio reikšmė. Jeigu išorinių šaltinių panaudojimui yra pasirinktas vertas kandidatas, galutinis rezultatas turėtų būti teigiamas.