Vadyba

Išorinės aplinkos analizė

sąvoka apibrėžiame viską, kas yra už verslo ribų, kas gali daryti įtaką organizacijos išgyvenimui ar sėkmei. Išorinės aplinkos sąvoką gali sudaryti bet kas, nuo globalių makrotendencijų iki naujų rinkos dalyvių pasirodymo. Mūsų konkurentai yra dalis veiklos sektoriaus, kuris pats yra išorinės aplinkos dalis.

Išorinės aplinkos sąvoka apibrėžiame viską, kas yra už verslo ribų, kas gali daryti įtaką organizacijos išgyvenimui ar sėkmei.

Išorinės aplinkos sąvoką gali sudaryti bet kas, nuo globalių makrotendencijų iki naujų rinkos dalyvių pasirodymo.

Mūsų konkurentai yra dalis veiklos sektoriaus, kuris pats yra išorinės aplinkos dalis.

[term_blocks]

Išorinės aplinkos analizė, kaip ir daugelis vadyboje vartojamų terminų, įvairiems žmonėms reiškia skirtingus dalykus. Kai kas mano, jog tai yra “verslo įžvalga“, t.y. žinios, kuriomis naudojasi verslas, veikiantis už savo ribų. Kiti mano, jog tai yra visuma to, kas parašyta ir pasakyta apie konkurentus ir jų pačių kompaniją.

Šis terminas dažniausiai apibūdinamas kaip “strateginė išorinės aplinkos analizė“ arba “operatyvinė išorinės aplinkos analizė“. Strateginės išorinės aplinkos analizės tikslas yra nustatyti ilgalaikius išorinės aplinkos pokyčius, kurie darys įtaką verslui, o operatyvinė išorinės aplinkos analizė bando surasti veiksnius, kurie tiesiogiai veiks verslą ir į kuriuos dėl to reikia atsižvelgti iš karto.

Nepriklausomai nuo to, kokią formą gali priimti analizė, verslui yra svarbu nustatyti tendencijas ir elementus, nes tokiu būdu jis gali pasirengti priimti grėsmes arba galimybes.

[quote align=“right“]Nepriklausomai nuo to, kokią formą gali priimti analizė, verslui yra svarbu nustatyti tendencijas ir elementus, nes tokiu būdu jis gali pasirengti priimti grėsmes arba galimybes.[/quote]

Modeliui, kuris yra naudojamas nustatyti tendencijas ir tobulinimąsi keturiose žemiau nurodytose srityse, buvo suteiktas PEST vardas (pagal pirmąsias žemiau išvardytų tendencijų angliškų pavadinimų raides).

  • Politinės/teisinės tendencijos, kurios gali būti siejamos su įstatymų leidyba, sutartimis, dekretais, politiniu stabilumu, arba tokių tendencijų nebuvimas.
  • Ekonominės tendencijos, kurios gali būti siejamos su ekonomine plėtra, interesų lygiais, priėjimu prie rizikos kapitalo, darbo jėgos rinka.
  • Socialinės/kultūrinės tendencijos, kurios gali būti siejamos su demografija, pajamų skirtumais, etninėmis grupėmis, gyvenimo stiliaus pokyčiais, mokymų lygiais, požiūriu į darbo ir poilsio laiką.
  • Technologinės tendencijos. Tai nacionalinio ir tarptautinio lygmens investicijos, technologiniai pokyčiai, technologinis brandumas ir nauji atradimai.

Apie autorių

Įžvalga

www.verslas.in