Blogos investicijos neretai būna pragaištingos. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje Švedijoje buvo atidaryta milžiniška laivų statykla kaip tik tada, kai visam pasauliui jau buvo žinoma apie didžiulius Japonijos ir Korėjos laivų statyklų pajėgumų didinimus. Tokios investicijos kaip šis Udevalos (Uddevalla) projektas paprasčiausiai naikina kapitalą.
Praėjusio amžiaus septintajame ir aštuntajame dešimtmečiuose Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lenkija, labai daug investavo į metalurgijos, cemento gamyklas ir laivų statyklas. Tuo metu buvo manoma, kad investuoti į sunkiosios pramonės infrastruktūrą yra gera idėja. Šios investicijos sukėlė smarkų Lenkijos gyvenimo lygio kritimą ir didžiules užsienio skolas, kurios ilgam sutrikdė šalies ekonomikos augimą.
[term_blocks]Dominuojanti civilinės aviacijos sektoriaus kultūra paskatino investuoti į projektavimą ir statybą naujų lėktuvų, pageidautina didžiulių, kurie turėjo tapti partnerių grupės statuso simboliais. Tai galbūt buvo viena iš priežasčių, kodėl visų su Tarptautine oro transporto asociacija (IATA) susijusių oro linijų kompanijų veikla per dvidešimt metų buvo nuostolinga.
Galima nesėkmingai investuoti ir į technines žinias. Stambių inžinerinių konsultavimo firmų augimas, kai Švedijoje buvo tobulinama infrastruktūra ir plėtojamos informacinės sistemos, lėmė inžinierių ir IT specialistų perteklių ir firmoms sukėlė finansinių sunkumų, kai plėtros fazė baigėsi.
Analogiškai blogos gali būti ir investicijos į produktų projektavimą (klasikinis tokių klaidingų sprendimų pavyzdys yra Konkordo projektas) ir rinkas (atvejis, kai keli sunkvežimių gamintojai pabandė įsiveržti į Švedijos rinką, kurioje dominavo “Volvo“ ir “Scania“).
Sektoriai su didžiule kapitalo baze, nepastovia paklausa ir dideliu kainų jautrumu neišvengia ypatingų investicijų problemų. Panašūs pavyzdžiai gali būti oro linijų kompanijos, viešbučiai ir telekomunikacijų įmonės.
Sparčią plėtrą dažnai lydi aukšti investicijų lygiai, skirti išnaudoti “pirmojo atėjusio pranašumą“, kai ankstyva plėtra ir paskatos augti rinkoje yra skirtos sukurti ankstyvą priėjimą prie didelius pelnus užtikrinančios klientų bazės.
[quote align=“right“]Blogos investicijos neretai būna pragaištingos. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio viduryje Švedijoje buvo atidaryta milžiniška laivų statykla kaip tik tada, kai visam pasauliui jau buvo žinoma apie didžiulius Japonijos ir Korėjos laivų statyklų pajėgumų didinimus. Tokios investicijos kaip šis Udevalos (Uddevalla) projektas paprasčiausiai naikina kapitalą.[/quote]Tačiau visi kiti rinkos dalyviai paprastai vadovaujasi tokia pat logika, o tai galų gale skatina perteklinius pajėgumus, kompanijų susijungimus, mažus pelnus ir bankrotus. Susiformavusiame sektoriuje su tokios rūšies struktūra viena iš sąlygų išgyventi yra kūrybinis ir proaktyvus pajamas užtikrinantis darbas. Rezultatas buvo susiformavusi pelno valdymo koncepcija.
Yra pripažinta tiesa, kad aukštas kapitalo intensyvumas lemia žemą pelningumą. Tai aiškinama trim pagrindinėmis priežastimis:
- Aukštas kapitalo intensyvumas skatina aršesnę konkurenciją, ypač tada, kai pardavimai esti vangūs, o pajėgumai nėra visiškai išnaudojami. Tokia padėtis gali skatinti kainų apkarpymo politiką ir sukelti kainų karus.
- Gamybos pajėgumų uždarymas reiškia tokius nuostolius, kad kompanijos stengiasi kuo ilgiau to išvengti.
- Aukšto kapitalo intensyvumo aplinkybėmis ribinė kainodara yra įprastas reiškinys.
Kompanijai nusprendus daug investuoti į gamybos pajėgumus, kad nekristų pelningumo lygis, gamybos produktyvumo lygis vienam darbuotojui turi būti padidintas.
Kompanijos su aukštu produktyvumo lygiu ir žemu kapitalo ir apyvartos santykiu apskritai yra gerokai pelningesnės už kompanijas su žemu produktyvumo lygiu ir aukštu kapitalo investavimu.
Kapitalo susiejimo su pridėtine verte metodika suteikia įdomių galimybių palyginti ne tik to paties veiklos sektoriaus, bet ir skirtinguose sektoriuose dirbančias kompanijas.
Kaip produktyvumo vertinimo modelį ir instrumentą galime parekomenduoti pridėtinės vertės koncepciją. Ji nagrinėja kapitalo ir sąnaudų pokyčius, nusidėvėjimą ir palūkanas, naudojimąsi išoriniais šaltiniais bei darbo jėgos keitimą kapitalo sąskaita. Daugiau informacijos apie pridėtinę vertę galima rasti skyreliuose “Efektyvumas“ ir “Produktyvumas“.