Visos be išimties bendrovės susiduria su didžiule dilema. Jeigu jos nekuria inovacijų, anksčiau ar vėliau jos bankrutuos. Tačiau jeigu jos kuria inovacijas – o jos nėra sėkmingos – jos vistiek bankrutuos.
Apskaičiuota, kad tik 20 proc. inovacijų, sukurtų vartotojams (angl. business-to-customers) tampa sėkmingos. Tuo tarpu inovacijų verslui (angl. business-to-business) sėkmingumas siekia 40 proc. Šis faktas nenuteikia optimistiškai.
Mūsų nuomone, kurti inovacijas yra saugiau negu stovėti vietoje. Tačiau būtina išmokti jas kontroliuoti.
[term_blocks]Inovacijų kūrimo procesas
Inovacijų kūrimas ir idėjų generavimas turi tapti kompanijos kultūros dalimi. Būtent šiuo bruožu labiausiai išsiskiria tokios kompanijos kaip 3M, „Sony“, „Casio“, „Lexus“, „Braun“ ir „Honda“.
Šių bendrovių pagrindinis konkurencinis pranašumas yra struktūra, pritaikyta specialiai inovacijų kūrimui. Gamybos, pardavimų komandos, klientai ir partneriai dirba išvien, kad sukurtų, patobulintų ir pritaikytų naują idėją.
Štai keletas etapų, iš kurių susideda inovacijos kūrimas, testavimas rinkoje ir komercializavimas:
- Idėjos pateikimas;
- Idėjos patikrinimas;
- Koncepcijos sukūrimas ir patikrinimas;
- Verslo rinkos analizė;
- Prototipo sukūrimas ir testavimas;
- Prototipo išbandymas rinkoje;
- Idėjos komercializacija.
Bendrovei reikia susikurti ar įsigyti kompetencijas, kurių dėka būtų galima įgyvendinti kiekvieną iš aukščiau išvardytų etapų. Taip pat, kiekvienos naujos inovacijos kūrimui turi būti paskirtas lyderis-„katalizatorius“, atsakingas už naują idėją.
Garsus vadybos konsultantas, Garis Hamelis (Gary Hamel) teigia, jog inovacijos yra konkurencinis pranašumas, panašiai kaip gebėjimas pigiai gaminti prekes (t.y. patirties kreivė) ar išskirtinė produkto kokybė.
Norint susilaukti sėkmės, kompanijai reikia trijų elementų: idėjų, kapitalo ir talentų. Kitaip tariant, bendrovė privalo skatinti ir atlyginti už puikias idėjas; bendrovė turi atidėti tam tikrą sumą pinigų naujų idėjų finansavimui; bendrovė privalo pritraukti talentingus ir kūrybiškus darbuotojus, jog šie įgyvendintų naujas idėjas.
[quote]Bendrovė privalo skatinti ir atlyginti už puikias idėjas; bendrovė turi atidėti tam tikrą sumą pinigų naujų idėjų finansavimui; bendrovė privalo pritraukti talentingus ir kūrybiškus darbuotojus, jog šie įgyvendintų naujas idėjas.[/quote]Skirtingos inovacijos – skirtinga rizika
Inovacijos nėra vien tik nauji produktai ar paslaugos. Tai taip pat yra nauji verslo modeliai ar tobulinimai pačiame gamybos procese. Nors „Nestlé“ ir pardavinėja kavą parduotuvėse, tačiau „Starbucks“ sugalvojo naują modelį – pardavinėti „gatavą“ kavą.
Nors „Barnes & Noble“ yra didžiausias knygynų tinklas Jungtinėse Valstijose, tačiau „Amazon“ perkėlė verslo modelį į internetą (ir yra daug vertingesnė kompanija).
Bendrovėms tenka derinti du skirtingus inovacijų tipus: nuolatinius (angl. continuous) ir vienkartinius (angl. discontinuous). Nuolatinės inovacijos, naujovės ir atnaujinimai yra privalomi ir vykdomi gana dažnai.
Tačiau tikrąjį postūmį sukuria vienkartinės, revoliucinės inovacijos – jos ir sukuria didžiulį konkurencinį pranašumą, keičia verslo modelius ir „žaidimo taisykles“. Žinoma, tokios inovacijos yra daug rizikingesnės.
Rizika kyla iš kelių veiksnių: technologijos sensta, rinka smunka, nėra infrastruktūros (bendrovėms tenką ją sukurti pačioms), neaiškūs vartotojų poreikiai. Beje, rinkos tyrimai mažai kuom padeda, o gali ir visai suklaidinti.