Vertė
Kita efektyvumo sritis gali būti pailiustruota paimant kaip pavyzdį tiekėją, kurio produktyvumas gali būti priimtinas, bet jo tiekiamų prekių vertė atviroje rinkoje yra per maža arba nematuojama. Iš mokesčių finansuojamame viešajame sektoriuje arba nesiekiančioje pelno organizacijoje efektyvumo įvertinimai, jei jie apskritai yra atliekami, nepasižymi tikslumu.
Tai gali būti dėl to, kad tuo užsiima skirtingi žmonės skirtingu laiku, arba nagrinėjamas laikotarpis yra nepakankamai ilgas, kad būtų gauti naudingi rezultatai.
[term_blocks]Tokią padėtį, kai klientas neturi laisvo pasirinkimo tarp alternatyvų, vadiname “planine ekonomika“. Tačiau tokios sąlygos nėra tik viešojo sektoriaus monopolija.
Planinės ekonomikos reiškinių aptinkama tada, kai organizacijoje vidinių tiekėjų funkcijas vykdo jos departamentai, funkciniai padaliniai, verslo vienetai ir panašiai. Kompanija gali patirti aršią konkurenciją, tačiau jos departamentai, būdami vidiniai tiekėjai, ramiau jaučiasi esą monopolininkai.
Psichologinis balansas
Efektyvumo koncepcijoje yra daug psichologinių momentų. Pavyzdžiui, vertės idėja žmonių mąstysenoje yra dažnai susiejama su teigiamais sprendimais, dėl kurių jaučiasi laimingi klientai, darbuotojai ir savininkai. Kita vertus, produktyvumas dažnai asocijuojasi su neigiamais sprendimais, galbūt dėl to, kad mažinami gamybos pajėgumai ar atleidžiama dalis personalo.
Todėl, psichologiškai kalbant, sąlygos dviejose kliento vertės ir produktyvumo ašyse yra ganėtinai skirtingos, ir dėl to vadovybei gali kilti problemų.
[quote align=“right“]Rizikuoti mėgstantys vadovai, kurie trokšta sukurti vertę, dažnai iškyla klestėjimo laikais, tačiau vėliau jie nelabai nori spręsti produktyvumo klausimų. Smukimo laikotarpiais juos pakeičia užkietėję technokratai, pasiryžę ryžtingai spręsti sunkius klausimus, tačiau abejotina, ar tikrai yra tinkami žmonės, galintys vadovauti kompanijos verslo plėtrai, kai verslo klimatas pagerėja.[/quote]Rizikuoti mėgstantys vadovai, kurie trokšta sukurti vertę, dažnai iškyla klestėjimo laikais, tačiau vėliau jie nelabai nori spręsti produktyvumo klausimų. Smukimo laikotarpiais juos pakeičia užkietėję technokratai, pasiryžę ryžtingai spręsti sunkius klausimus, tačiau abejotina, ar tikrai yra tinkami žmonės, galintys vadovauti kompanijos verslo plėtrai, kai verslo klimatas pagerėja.
Keturi klausimai apie efektyvumą
Mes aptarėme du svarbius efektyvumo aspektus. Su sąlyga, kad yra du pagrindiniai keliai, kuriais eidama organizacija gali tapti efektyvi, galima suformuoti kelis aktualius klausimus:
- Kaip apibrėžti tai, ką gaminame ir pristatome? Tai gali būti lengvieji automobiliai, aplinkosauginės inspekcijos arba kokio nors klausimo tyrimo rezultatai, kuriais remiantis reikia priimti sprendimą.
- Kaip apskaičiuoti sąnaudas vienam pristatytam produkcijos vienetui? Tokios gamybos sąnaudos gali būti apskaičiuojamos eurais vienam vienetui, pagamintų vienetų skaičiumi per vieną žmogaus valandą, atliktų inspekcijų skaičiumi per valandą arba vieno automobilio surinkimo valandomis. Produktyvumo rodiklis yra fundamentalus efektyvumo parametras.
- Kas vertina tai, ką mes gaminame ir pristatome? Laisvojoje rinkoje būtent mes, vartotojai, priimame sprendimą, pirkti ar nepirkti. Sudėtingose sistemose su planine ekonomika vertinimus remiantis skirtingais kriterijais atlieka skirtingi žmonės skirtingu laiku, todėl atsakyti į šį klausimą tampa ganėtinai sunku.
- Kokius kriterijus šie žmonės naudoja, atlikdami savo vertinimus? Priklausomai nuo verslo aplinkos, kriterijai gali būti įvairūs, nepakankamai apibrėžti, nesuvokiami, nežinomi ar su dideliais svyravimais.
Perskaitę šį skyrelį, skaitytojas turėtų jau šiek tiek surpasti apie efektyvumą ir produktyvumą ir apie tai, kuo jie skiriasi. Kurio nors daikto vertė gali būti didžiulė, netgi jei kompanijos produktyvumas yra pasibaisėtinas.
Šis teiginys dažnai tinka iš tikrųjų dideliems projektams, kai savikainos kalkuliacija galėjo sukelti optimizmą, bet galutinė sukurta vertė buvo fenomenali. Tokie pavyzdžiai galėtų būti Panamos kanalas, Sidnėjaus operos teatras arba tunelis po Lamanšu.
Nagrinėdami veiksmingumo klausimus, tyrėjau suformulavo daugybę koncepcijų: verslo proceso reorganizavimas, visuotinė kokybės vadyba, pereinamojo laikotarpio vertinimas ir kt. Visos jos yra gerai pagrįstos ir daugeliu atvejų naudingos, bet neturi nukreipti mūsų dėmesio nuo pagrindinio fakto, kad efektyvumas yra pasiekiamas didinant kliento vertę ir/arba didinant produktyvumą.
Supratimas, kad efektyvumas yra fundamentalus visos organizuotos veiklos komponentas, plinta sparčiai, todėl vis sunkiau pripažinti tradicinius produktyvumo nuopelnus. Vadovai pradeda suprasti, kad savo organizacijos dalyje jiems reikia rasti tokius efektyvumo kriterijus, kurie užtikrins tolesnį padalinių egzistavimą.