Įmonės valdymas

Strategijos formavimo spąstai

Aiški, paprasta, glausta strategija = sėkminga strategija

Meistriškai sukurpta, didžiulės apimties strategija nėra sėkmės garantas. Priešingai: glausta, aiškiai suprantama strategija, sukoncentruota į du esminius strateginius sprendimus – “Kas yra mūsų tikslinė grupė” bei “Kaip sukurti pranašesnį ir patrauklų vertės pasiūlymą būtent šiai grupei?” – įneša daug daugiau konkretumo, padedančio visiems kompanijos nariams žiūrėti viena kryptimi. Lengvai įsisavinama strategija leidžia darbuotojams priimti individualius sprendimus, papildančius vieni kitus, bei skatina stoti akistaton su strateginiais išbandymais, o ne slėptis už “strateginio planavimo” šydo.

Siekimas būti užtikrintiems dėl strategijos silpnina tikrąjį strategijos kūrimo procesą ir veda prie planavimo spąstų

Strategijos esmė sukasi apie pajamas, o pajamų generavimą, kaip jau minėta anksčiau, “kontroliuoja” ne kompanijos, o klientai. Siekimas būti užtikrintiems dėl kuriamos strategijos bei detalizuoti strategijos sprendimų priėmimo procesą tampa bereikšmiu. Tobulos, tikslios bei garantuotos strategijos kūrimas veda prie vėliau besikartojančių pasiteisinimų, kodėl tikrosios pajamos nė iš tolo neprilygsta suplanuotosioms.

Praktikuojant šias dvi idėjas, darbuotojų baimė ir nepasiryžimas priimti strateginius sprendimus turėtų mažėti. Tačiau šioks toks susirūpinimas ir nerimas privalo išlikti, kadangi tikroji bei sėkminga strategija įtraukia nežinomybę bei riziką, atsiradusią dėl itin sudėtingų sprendimų priėmimo. Esminis dalykas yra tas, kad strategijos tikslas yra padidinti sėkmės šansus, o ne sumažinti ar panaikinti riziką.

Žinant, kokie spąstai gali užklupti kuriant strategiją bei kokių priemonių reikia imtis norint nuo jų pabėgti, gali būti itin naudinga. Tačiau egzistuoja dar viena problema, užkertanti kelią sėkmingos strategijos kūrimui – nežinojimas, iš kokių pagrindinių elementų strategija yra sudaryta. Paskutinėje šio straipsnio dalyje trumpai apžvelgsime pagrindinius strategijos elementus – tikslas, veiklos sritis bei konkurencinis pranašumas.

Tikslas

Strateginis tikslas yra vienas aiškus tikslas, orientuotas į penkerius ar daugiau metų ir tiksliai nurodantis, ko organizacija stengiasi pasiekti. Strateginis tikslas turi būti trumpas, konkretus, nurodantis laiko rėmus. Nei vienas konkurentas neturi tokios pačios strategijos, kas užtikrina kompanijai konkurencinį pranašumą.

Konkurencinis pranašumas

Konkurencinis pranašumas yra strategijos esmė. Kuo mūsų vertės pasiūlymas yra pranašesnis už kitų? Koks mūsų skiriamasis bruožas? Atsakymai į šiuos klausimus ne tik taps svariausiu įrodymu klientams, kodėl jie turėtų rinktis kompanijos produktus/paslaugas, bet ir padės darbuotojams, aiškiai suvokiantiems įmonės išskirtinumą, prisidėti prie sėkmingo strategijos plėtojimo.

Veiklos sritis

Veiklos sritis – ribos, kurias peržengus, kompanija nebesiima veiklos. Ribos gali būti nustatomos kalbant tiek apie geografinę padėtį, produktus, paslaugas, tiek ir apie klientus (pvz.:kas mūsų klientas, o kas ne? Atsižvelgiant į tai, teiksime šiam klientui atitinkamą paslaugą ar ne?..). Apsibrėžiant tikslias ribas, organizacijos gali susitelkti į tai, ką jos daro geriausiai, bei pasinaudoti paprastumo, standartizavimo ir patirties teikiama nauda.

Žinant strategijos sudedamąsias dalis, belieka tik užtikrinti strategijos sėkmę. O pastarosios sėkmė priklauso nuo keletos aspektų: pirma, nuo to, kaip vadovams pavyksta užtikrinti, jog įgaliotųjų darbuotojų veiksmai yra vedami tų pačių principų, kuriais vadovaujasi ir patys vadovai; antra, nuo organizacijų gebėjimo neįsipainioti į anksčiau išvardintus spąstus, o taip atsitikus – sugebėjimo kiek įmanoma greičiau identifikuoti problemą ir ją pašalinti. Galiausiai, išlaikant strategiją glaustą, konkrečią ir aiškią, galimybė su šiomis problemomis niekada taip ir nesusidurti tik didėja.

Daugiau apie strategijos formavimą sužinosite „CRC.lt“ svetainėje, paspaudus čia.

Apie autorių

Edvinas Matuzas

Autorius yra įmonės UAB "CRC Consulting" (www.crc.lt) atstovas.