Išmanusis „iPhone“ jūsų kišenėje? Jo įsigijimo priežastis – potencialus seksas. Dėl tos pačios priežasties perkate beveik viską, pradedant automobiliu, baigiant marškinėliais. Bent jau taip sako evoliucinės psichologijos ekspertas ir knygos apie sekso įtaką konsumerizmui autorius, Džeofrėjus Mileris (Geoffrey Miller).
Žingsnis po žingsnio, savo darbe Džeofrėjus atskleidžia kaip subtiliai (o kartais ir visiškai nesubtiliai) žmonės pasirenka vienokį, o ne kitokį produktą. Anot jo, produktais visuomenė bando kompensuoti keturių svarbiausių žmogaus savybių – intelekto, sąžiningumo, atvirumo, malonumo – trūkumą.
Apie šiuolaikinę visuomenę
Mūsų beprotiškos statuso pasikėlimo paieškos ir nereikalingų produktų medžioklė klaidina. Šių dienų visuomenė yra triukšminga, trenkta, negalinti blaiviai mąstyti ir galbūt net psichopatiška… Viskas, ką jums reikia daryti, tai 12 metų sėdėsi suole ir „kalti“ materiolą, o likusius 40 metų – dirbti nuobodų bei varginantį darbą amoralioms korporacijoms.
Blogiausia, kad visa tai atliekame esant toli nuo šeimos, giminių bei draugų. Užmirštame tinkamai pasirūpinti savo vaikais, neturime bendruomenės jausmo, valdžia mūsų neįkvepia, o kontakto su gamta – jokio. Ir, beje, dar turime vartoti vaistus, kad išvengtume savižudiško beviltiškumo. Kita vertus, nieko čia blogo. Nauji batai atrodo žiauriai kietai.
Apie biologijos įtaką rinkodarai
Nuo 1990-ųjų, pasaulis patyrė dvi šaltakraujiškas, tačiau itin svarbias revoliucijas žmonijos istorijoje: komunizmo žlugimas bei išaugęs konsumerizmas. Pastarąjam didžiulę įtaką daro prigimtinė žmogaus biologija. Abi šios revoliucijos paremtos tuo pačiu dėsniu: individas sunkiai dirba todėl, kad galėtų parodyti save kitiems, ne dėl kitų.
Šis polinkis galioja tiek organinėje evoliucijoje, tiek rinkų ekonomikoje. Čarlzo Darvino dėka žinome, jog gyvūnai yra instinktyvios mašinos, siekiančios išlikti ir reprodukuotis. O dabar jau aišku ir tai, kad socialūs gyvūnai, paprasčiau kalbant – žmonės, tam, kad išliktų ir reprodukuotųsi naudojasi savireklamos ir asmeninio prekės ženklo galia.
Apie tuščią vartojimo prasmę
Mes intuityviai siekiame parodyti save – naudojant kalbą, intelektą, nuoširdumą, kūrybiškumą ir grožį – o tuomet pamirštame, kaip reikia panaudoti šias priemones, norint susirasti draugų, sužavėti patiną/patelę bei įgauti prestižo. Vietoj to, mes pasikliaujame prekėmis ir paslaugomis, įgytomis sunkiu darbu (atimančiu iš mūsų daug laiko, svarbiausio ištekliaus iš visų), tam, kad parodytume savo asmenines savybes kitiems.
[quote]Nuo 1990-ųjų, pasaulis patyrė dvi šaltakraujiškas, tačiau itin svarbias revoliucijas žmonijos istorijoje: komunizmo žlugimas bei išaugęs konsumerizmas. Abi šios revoliucijos paremtos tuo pačiu dėsniu: individas sunkiai dirba todėl, kad galėtų parodyti save kitiems, ne dėl kitų.[/quote]Blogiausia tai, kad šie brangūs žaisliukai yra pertekliniai ir klaidinantys, tad kiti žmonės juos ignoruoja. Jie vertina jus pagal tai, kaip bendraujate akis į akį. Manome, kad pasiblizginimas sužavės kitus, tačiau patys ignoruojame tuos, kurie nusprendžia pasiblizginti. Mes ignoruojame tuos, kurie daiktais siekia kompensuoti asmeninio žavesio ir charizmos trūkumą.
Apie akivaizdžias tiesas
Kaip ir Zigmundas Froidas, profesorius Mileris seksą mato visur. Visų mūsų pirkinių šaltinis, anot knygų autoriaus, yra motyvuotas primityviu troškimu arba produkuotis, arba patirti malonumą. Arba, labiausiai tikėtina, gauti abu. Nepaisant to, dėstytojas karštai tiki, jog „trys geriausi išradimai visų laikų istorijoje yra pinigai, rinkos bei žiniasklaida.“
Kita vertus, jo idėjos nėra naujos. Vyrai perka „Porsche“ tam, kad pademonstruotų galią? Moterys naudojasi makiažu tam, kad atrodytų gražios? Nemanau, kad tai kažkam bus nauja. Kiekvienas šiais laikais siekia gauti dėmesio naudojantis netinkamomis priemonėmis. Bet jeigu atsirastų prieštaraujančių Džeofrėjui Mileriui protų, negalime jo kaltinti, nes, anot jo, „konsumerizmą sunku apibūdinti, kai jis kaip vandenynas, o mes – kaip planktonai„.
Verdiktas: seksas parduoda.
