Verslininkų sėkmės istorijos

Ričardo Brensono autobiografija (III dalis)

"Virgin Atlantic" kova prieš "British Airways"

Konflikto su „British Airways“ užuomazgos

1990-iais metais įsijungiau CNN ir supratau, kad reikalai prasti. Irakas įsibrovė į Kuveitą, ir dabar pasaulyje įsiviešpatavo chaosas. Žalios naftos kaina paaugo nuo 19 dolerių už barelį iki 36 dolerių.

Avialinijos pelningumo du svarbiausi komponentai yra keleivių skaičius ir aviacinio kuro kaina. Visos nepriklausomos avialinijos dabar pateko į bėdą: reikėjo verstis, kai kuro kaina stipriai ūgtelėjo.

[post_blocks]

Įsiviešpatavus invazijos sukeltam chaosui, daug užsienio darbininkų iš Irako pabėgo į Jordaniją. Apie 150 tūkst. pabėgėlių apsigyveno laikinoje stovykloje, kurioje nebuvo nei vandens, nei antklodžių. Kai tik išgirdau apie šią problemą, nutariau pabėgėliams padėti.

Nutariau, kad turime su „Virgin Atlantic“ lėktuvu nuskraidinti į Amaną 100 tūkst. antklodžių. Paskambinom į Raudonąjį Kryžių, užsienio reikalų ministeriją ir keletą kitų vietų, kur gavome pakankamai antklodžių, medikamentų ir kelias tonas ryžių.

Tai nebuvo vienintelė mūsų socialinės atskaitomybės misija. Kiek vėliau nusprendėme, kad galėtume išlaisvinti įkaitus – moteris, vaikus ir ligonius. Kaip geros valios gestą pasiūliau atskraidinti tų medikamentų, kurių Iranui trūksta. Po ilgų derybų ir susirašinėjimų, Sadamas Huseinas sutiko su mūsų pasiūlymu.

1990 metų spalio 13 dieną išskridom į rytus ir pasiekėme Irako oro erdvę, pavojingiausią pasaulyje oro erdvę. Visa šalis buvo absoliučiai užtemdyta. Šiaip ne taip nutūpėme ir po valandos, pasiėmę pabėgelius-įkaitus, irakiečiai mums liepė grįžti į lėktuvą.

„Kuo gi, po velnių, save laiko tas Ričardas Brensonas“, – „British Airways“ vadovas, lordas Kingas paklausė savo pavaduotojo. „Ar tik ne tos prakeiktos užsienio reikalų ministerijos filialu?“, – klausė jis. Įtūžis buvo didžiulis, nes „Virgin“ perėmė „British Airways“ vaidmenį.

Tuo metu aš net nepagalvojau, kad tas „Virgin“ lėktuvo skrydis į Bagdadą taip smarkiai suerzins lordą Kingą. Aš tiesiog norėjau padėti žmonėms. Staiga, susidarė įspūdis, kad „Virgin“ yra daug didesnė avialinija, negu buvo manyta. Tik vėliau paaiškėjo, kad lordo Kingo pasipiktinimas reiškė ištisos kampanijos, kuria „British Airways“ norėjo išstumti „Virgin Atlantic“ iš verslo, pradžią.

Juodieji viešieji ryšiai ir dezinformacijos skleidimas

Karui Persijos įlankoje tebesitęsiant, aviacijos degalų kaina tebeviršijo 1,20 dolerio už galoną ribą, keleiviai vis dar vengė skraidyti lėktuvais. Tad ėmė sklisti gandai, kad „Virgin“ kompanija susidūrė su finansinėmis problemomis. Žurnalistai nepaliaujamai man skambinėjo, tik dabar jų klausimai buvo labiau provokuojantys. Pajutau, kad prieš mus organizuota kažkokia juodųjų viešųjų ryšių kampanija. Tai buvo labai keista.

[quote]Tuo metu aš net nepagalvojau, kad tas „Virgin“ lėktuvo skrydis į Bagdadą taip smarkiai suerzins lordą Kingą. Aš tiesiog norėjau padėti žmonėms. Staiga, susidarė įspūdis, kad „Virgin“ yra daug didesnė avialinija, negu buvo manyta. Tik vėliau paaiškėjo, kad lordo Kingo pasipiktinimas reiškė ištisos kampanijos, kuria „British Airways“ norėjo išstumti „Virgin Atlantic“ iš verslo, pradžią.[/quote]

Tačiau tai nebuvo vienintelis būdas užsipulti mus. Kai mes įkūrėm „Virgin Atlantic“, jos lėktuvo techninį aptarnavimą atliko „British Caledonian“. Kai „British Airways“ perėmė šią kompaniją, ji pažadėjo laikytis visų esamų techninio aptarnavimo sutarčių.

Darbų kaina staiga padidėjo nuo 16 iki 61 svaro už valandą. Techninio aptarnavimo „specialistai“ savo darbą atlikdavo nekokybiškai, labai stipriai vėluodami. Paprastai, jei tokie darbai vėluoja, išnuomojamas kitas lėktuvas, tačiau nebuvo atlikta ir tai.

Įtampa tarp „Virgin Atlantic“ ir „British Airways“ dar labiau padidėjo, kai „Virgin Atlantic“ gavo teisę skraidyti į Tokiją ir tą daryti iš pagrindinio Hytro oro uosto, o ne Gatviko, kaip anksčiau. Lordas Kingas įniršo ir nustojo finansiškai remti konservatorių partiją.

Negana to, „British Airways“ pačiu įžūliausiu būdu viliojo mūsų keleivius. Turėjom du pranešimus, kaip „British Airways“ darbuotojai skambino vienam „Virgin Atlantic“ keleiviui į namus, bandydami įkalbėti jį skristi ne „Virgin Atlantic“, o „British Airways“ lėktuvu. Lygiai tas pats vyko ir prie mūsų terminalų oro uostuose. Tai yra nusikalstama praktika.

Todėl „Virgin Atlantic“ kompanijai buvo baisiai sunku konkuruoti su didžiausiomis oro linijomis Didžiojoje Britanijoje ir antra pagal dydį visoje Europoje. Nors mes patyrėme reikšmingų pergalių, mūsų overdraftas banke stipriai augo, tad netrukus susidūriau su didžiausia dilema gyvenime, kuriame reikėjo rinktis, kurio verslo atsisakyti – „Virgin Atlantic“ ar „Virgin Music“.

Apie autorių

Kristina Vičiūtė