Gebėjimas eksperimentuoti ir testuoti
Ne viską įmanoma identifikuoti ir matuoti, tad kartais geriausias būdas išsiaiškinti „ar tai veikia“ yra pabandyti, t.y. eksperimento ir testavimo būdu. Tiesa, anksčiau tai būdavo brangus ir daug laiko sunaudojantis būdas.
Šiais laikais susikūrė naujos technologijos, leidžiančios nebrangiai ir greitai išsiaiškinti ar tam tikras produktas, jo savybė ar verslo modelis turi perspektyvą. Koncernas „Procter & Gamble“ taiko savo sukurtą bendradarbiavimo sistemą „Connect + Develop“ (nuoroda).
[post_blocks]Svarbūs ne tik paties eksperimentavimo metodai, bet ir eksperimentavimo laukas. Tradiciškai bendrovės savo dėmesį sutelkdavo ties tuo, ką siūlo, t.y. naujų produktų ir paslaugų kūrimu. Dabar svarbu testuoti ir verslo modelius, procesus, veiklos taktikas.
„Ikea“ pastebėjo, jog vos tik atidaro prekybos centrą kuriame nors Rusijos regione, NT kainos aplink prekybos centrą stipriai išaugo. Tad prieš įkurdami ten prekybos tašką, supirkdavo visą aplink esantį NT ir vėliau nuomodavo – taip gimė naujas verslo modelis.
Gebėjimas laviruoti sudėtingoje ekosistemoje
Norint identifikuoti aplinkos pokyčius bei eksperimentuoti su naujais produktais ar modeliais, bendrovė privalo mąstyti plačiau, t.y. už savo bendrovės ribų, intensyviau bendrauti su klientais, tiekėjais, partneriais ir kitomis interesų grupėmis.
Vis dėlto, verslas nėra izoliuota sala, ji priklauso ekosistemai, o ši daro didžiulę įtaką visiems verslo vienetams. Tokioje aplinkoje sėkmė lydi tas kompanijas, kurios gali sukurti efektyvias ilgalaikes strategijas tinklo ar sistemos lygmeniu.
Jei patirties kreivė, masto ekonomija ar dominuojanti pozicija rinkoje būtų sėkmės veiksnys, tuomet „Nokia“ vis dar būtų patraukliausia mobiliųjų telefonų gamintoja pasaulyje. Tačiau „Nokia“ kompanijai iššūkė metė konkurentas, pasižymintis puikia ekosistema.
„Apple“ turi sukūrę puikų tiekėjų, telekomunikacijų partnerių bei daugybės nepriklausomų programuotojų (aplikacijų kūrėjų) tinklą, kuri kartu ir sudaro tokią galingą jėgą. Nuo jos stipriai neatsilieka ir „Google Android“ ekosistema.
Gebėjimas mobilizuoti darbuotojus
Paskutinis veiksnys norint sukurti adaptuotis gebančią bendrovę yra palanki vidinė aplinka. Joje negali vešėti biurokratija, turi būti skatinamas dalijimasis žiniomis, iniciatyva, skirtingumas, savarankiškumas, polinkis į riziką ir lankstumas. Šiose bendrovėse organizacijos struktūra lemia strategiją, ne atvirkščiai.
[quote]Svarbūs ne tik paties eksperimentavimo metodai, bet ir eksperimentavimo laukas. Tradiciškai bendrovės savo dėmesį sutelkdavo ties tuo, ką siūlo, t.y. naujų produktų ir paslaugų kūrimu. Dabar svarbu testuoti ir verslo modelius, procesus, veiklos taktikas.[/quote]Anksčiau tinklų kompiuterinės įrangos gamintoja „Cisco“ buvo hierarchinė bei centralizuoto valdymo bendrovė. Tačiau norėdama prisitaikyti prie didelių pokyčių IT srityje, jos vadovas Džonas Čambersas sukūrė naują valdymo struktūrą.
Ji suskirstyta pagal funkcijas ir kiekvienai vadovauja po vieną vadovą-katalizatorių, kuris atsakingas už tam tikrą funkciją. Taip pat yra atskiri vadovai atsakingi už tam tikras rinkas. Tad dialogas tarp šių vadovų yra kryžminis, bet labai efektyvus.
„Tele2“ marketingo vadovas Tomas Burovas peikia centralizuota valdymą: „Jei rinkoje staiga įvyksta kažkokie konkretūs pokyčiai ir reikia labai greitai sureaguoti, tą didžiulį tanklaivį [centralizuotą valdymą] yra labai sunku pasukti. Sprendimai yra priiminėjami labai ilgai. Skirtumas yra greitis, kuris tampa svarbus esant pokyčiams rinkoje.“
[source]Šaltinis: JAV verslo leidinys „Harvard Business Review“ straipsnis „Prisitaikymas: naujas konkurencinis pranašumas“ (angl. „Adaptability: the new competitive advantage“) (2011 m. liepa-rugpjūtis) ir „Mintys verslui“ garso įrašas „Prisitaikymas: naujas konkurencinis pranašumas“, kurį galite paklausyti čia.[/source]
