Įmonės valdymas

Penkios strategijos klaidos

Įmonių vadovai mano turintys strategiją ir dėl to labai klysta

Daugelis bendrovių neturi strategijos. Prisipažinsiu, neturiu šį teiginį patvirtinančios statistikos (net jei būtų įmanoma tai turėti) kaip įrodymo, tačiau man tenka dažnai stebėti bendrovėse esančią sumaištį ir bendrauti su vadovais. Sakau jums, devynios iš dešimties (bent jau) neturi aiškios strategijos.

Žinoma, tokia išvada priklauso nuo to, ką laikysime strategija. Bet nei ir paėmus patį „atlaidžiausią“ apibrėžimą, vos kelios bendrovės turi verslo strategiją. Kai klausinėju vadovų ar jie žino ką darą ir kodėl (pozicionavimas, kainodara ir kiti strateginiai veiksniai), jie ima jaustis nepatogiai ir vengti atsakymo.

[post_blocks]

Trys vadovų tipai

Nesupraskite klaidingai. Aš nekalbu apie tuos atvejus, kai bendrovių vadovas žino strategiją, o visa likusi valdybos komanda jos „nepagauna“. Ne. Šiuo atveju aš kalbu apie vadovus, kuriuos galima išskirti į tris grupes:

  • Tie, kurie mano turintys strategiją – didžioji dauguma;
  • Tie, kurie apsimeta turintys strategiją, tačiau viduje jaučia didelę baimę, nes iš tiesų strategijos neturi (šie vadovai yra gudresni negu pirmoji kategorija, tačiau tai įmonių negelbsti);
  • Tie, kurie turi strategiją – tokių yra labai nedaug ir būtent šios asmenybės vadovauja labai sėkmingoms bendrovėms.

Taigi, ką daro dauguma vadovų, kai jiems užduodamas klausimas: „Kokia yra jūsų strategija?“ Žinoma, jie atkakliai tvirtins, kad turi strategiją ir tuoj pat įjungs „Powerpoint“ prezentaciją su daug daug skaidrių. Problema tokia: jie kalba gražiai, tačiau tai nėra strategija.

Penkios netinkamų strategijų priežastys

Kai peržiūriu tokias prezentacijas, galvoju.. kodėl tokie šviesūs protai ir jų patikėtiniai praleidžia pačius svarbiausius dalykus, kurie sudaro nuoseklią ir įgyvendinamą verslo strategiją. Supratau, jog strategijos žlunga dėl vienos ar daugiau iš žemiau aprašytų priežasčių.

Įmonė nepriima reikalingų sprendimų. Strategija, nepaisant visko, yra tam tikri pasirinkimai, t.y. kuo įmonė ketina užsiimti ir kuo ji neužsiima. Tarkim, jog bendrovė „Ateitis“ nusprendė koncentruotis ties specializuotų žurnalų leidyba, kurios auditorija bus jauni vaikinai (padorūs žurnalai, žinoma) iš Didžiosios Britanijos.

Jų strategija apima keletą labai aiškių sprendimų, tarkim, žurnalų leidyba, orientuota į vidutinio amžiaus moterų auditoriją būtų pelninga, tačiau tai nėra tai, ką bendrovė nori daryti – būtų prarasta koncentracija. Daugelis bendrovių nesugeba susikoncentruoti, negali atsispirti pagundai papildomai užsiimti šalutine veikla. To pasekoje bendrovė priima krūvą nereikalingų strateginių sprendimų, vedančių skirtingomis kryptimis.

[quote]Daugelis bendrovių nesugeba susikoncentruoti, negali atsispirti pagundai papildomai užsiimti šalutine veikla. To pasekoje bendrovė priima krūvą nereikalingų strateginių sprendimų, vedančių skirtingomis kryptimis.[/quote]

Įmonė užstringa status quo būklėje. Kai kurios bendrovės sukuria tokią strategiją, kuri beveik niekuo nesiskiria nuo praeitų metų. Tokia strategija panaši į darbų sąrašą (angl. to-do list), kuriame esančios užduotys yra jau įgyvendintos. Praeitais metais. Arba prieš kelis metus.

Nieko blogo laikytis patikrintų praktikų – galbūt rinka dar tik formuojasi ir norint užimti dominuojančią poziciją, kartoti tą patį dar bent vienerius metus – apsimoka.  Deja, daug dažniau strategija nekeičiama iš baimės rizikuoti ir trumparegiškumo. To pasekoje pozicijos tik prarandamos.

Įmonė nekuria naujos vertės. Kartais vadovai priima įvairius sprendimus, tačiau nėra visiškai aišku, kokią vertę tie sprendimai sukurs bendrovei. Strategija nėra vien tik pasirinkimai. Taip pat, vadovai turi gebėti paaiškinti, kaip tie pasirinkimai padės sukurti vertę. Jei nėra vertės, tuomet nėra ir logikos.

Apie autorių

Freek Vermeulen

Strategijos bei verslumo asocijuotas profesorius Londono verslo mokykloje. Taip pat parašė knygą "Business Exposed: The Naked Truth about What Really Goes on in the World of Business".